4 punktas

4. Higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

4.1. Aikštelė – veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojo valdoma ar fizinės saugos priemonėmis kontroliuojama teritorija, kurioje tos veiklos vykdytojas arba pirmieji reaguotojai į įvykusią branduolinę ar radiologinę avariją tiesiogiai inicijuoja avarinį reagavimą.

4.2. Ankstyvieji apsaugomieji veiksmai – įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai per kelias paras ar savaites ir tol, kol yra veiksmingi, atliekami apsaugomieji veiksmai – gyventojų perkėlimas ir (ar) ilgalaikis radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų maisto produktų vartojimo apribojimas.

4.3. Apsaugomųjų ir (ar) branduolinės ar radiologinės avarijos padarinių šalinimo veiksmų bendrieji kriterijai (toliau – bendrieji kriterijai) – numatomosios ar gautosios dozės lygiai, kuriuos pasiekus turi būti imamasi apsaugomųjų ir (ar) branduolinės ar radiologinės avarijos padarinių šalinimo veiksmų.

4.4. Apsaugomųjų ir (ar) branduolinės ar radiologinės avarijos padarinių šalinimo veiksmų operatyviniai kriterijai (toliau – operatyviniai kriterijai) – išmatuojamų dydžių vertės arba stebimos sąlygos, leidžiančios nustatyti, kokių apsaugomųjų veiksmų ir (ar) branduolinės ar radiologinės avarijos padarinių šalinimo veiksmų reikia skubiai imtis reaguojant į branduolinę ar radiologinę avariją. Prie operatyvinių kriterijų priskiriami operatyviniai apsaugomųjų veiksmų taikymo lygiai, avarinio veikimo lygiai, aikštelėje stebimos sąlygos.

4.5. Avarinės parengties kategorijos nustatymo kriterijai – branduolinio reaktoriaus šiluminė galia, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio dozės galia, radioaktyviųjų medžiagų aktyvumo ir jų pavojingo kiekio santykio (A/D) vertė arba kitas kriterijus, pagal kurį nustatoma, kokiai avarinės parengties kategorijai priklauso įrenginys ar veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

4.6. Avarinio planavimo atstumai – išplėstinio planavimo atstumas ir maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas.

4.7. Avarinio veikimo lygis (toliau – AVL) – iš anksto nustatytas stebimų sąlygų kriterijus, naudojamas branduolinės ar radiologinės avarijos klasei nustatyti.

4.8. Avarinis reagavimas – veiksmai branduolinės ar radiologinės avarijos padariniams žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai sušvelninti.

4.9. Branduolinės ar radiologinės avarijos klasės nustatymas (toliau – avarijos klasės nustatymas) – veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojo veiksmai, apimantys avarinės situacijos įvertinimą ir branduolinės ar radiologinės avarijos klasės paskelbimą.

4.10. Branduolinės ar radiologinės avarijos padarinių šalinimo veiksmai (toliau – avarijos padarinių šalinimo veiksmai) – prie apsaugomųjų veiksmų nepriskiriami reagavimo į branduolinę ar radiologinę avariją veiksmai, apimantys medicininį sveikatos tikrinimą, konsultacijas ir gydymą, ilgalaikį sveikatos stebėjimą, psichologinį konsultavimą, gyventojų informavimą ir kitus veiksmus, skirtus branduolinės ar radiologinės avarijos neradiologiniams padariniams sušvelninti.

4.11. Branduolinių ar radiologinių avarijų klasė (toliau – avarijos klasė) – bendrų požymių turinti branduolinių ar radiologinių avarijų, kurioms įvykus turi būti taikomas toks pat ar panašus avarinis reagavimas, klasifikacinė grupė.

4.12. Dezaktyvavimas – visiškas arba dalinis radioaktyviojo užterštumo pašalinimas nuo žmogaus kūno, pastatų, žemės paviršiaus ir kitų objektų fiziniais, cheminiais ar biologiniais metodais.

4.13. Dezaktyvavimo punktas – patalpa, skirta arba pritaikyta žmonių radioaktyviajam užterštumui įvertinti, žmonėms dezaktyvuoti ir dezaktyvavimo veiksmingumui kontroliuoti.

4.14. Gamtinis įvykis – geologinis (žemės drebėjimas, karstinis reiškinys, nuošliauža, sufozinis reiškinys), stichinis ar katastrofinis meteorologinis, stichinis ar katastrofinis hidrologinis reiškinys.

4.15. Gautoji dozė – dozė, gauta visais apšvitos keliais.

4.16. Gyventojų perkėlimas – laikinas gyventojų iškėlimas iš branduolinės ar radiologinės avarijos paveiktos teritorijos ilgesniam nei savaitė, bet trumpesniam nei vieni metai laikotarpiui, siekiant išvengti ilgalaikės apšvitos nuo radioaktyviųjų iškritų.

4.17. Išplėstinio planavimo atstumas (toliau – IPA) – atstumas nuo įrenginio, ribojantis teritoriją aplink įrenginį, kurioje paskelbus bendrąją branduolinės ar radiologinės avarijos klasę yra pasirengta atlikti radiologinę stebėseną ir išskirti plotą, kuriame, siekiant sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių atsiradimo riziką, prireikus būtų vykdomas avarinis reagavimas, pasirinktinai imamasi skubiųjų ir (ar) ankstyvųjų apsaugomųjų veiksmų.

4.18. Liekamoji apšvitos dozė – dozė, kuri, tikėtina, bus gaunama nutraukus apsaugomuosius veiksmus arba priėmus sprendimą jų nesiimti.

4.19. Maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas (toliau – MPVAPA) – atstumas nuo įrenginio, ribojantis teritoriją, kurioje paskelbus bendrąją branduolinės ar radiologinės avarijos klasę yra pasirengta organizuoti avarinį reagavimą siekiant sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių atsiradimo riziką bei sušvelninti neradiologinius padarinius dėl radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų maisto produktų, geriamojo vandens ar kitų produktų paskirstymo, pardavimo ir vartojimo.

4.20. Neradiologiniai padariniai – nepalankūs psichologiniai, socialiniai ar ekonominiai įvykusios branduolinės ar radiologinės avarijos arba avarinio reagavimo sukelti padariniai, turintys įtakos žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

4.21. Numatomoji dozė – dozė, kuri būtų gaunama nesiimant apsaugomųjų veiksmų.

4.22. Operatyvinis apsaugomųjų veiksmų taikymo lygis (toliau – OAVTL) – su bendraisiais kriterijais (jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galia ar į aplinką išmestų radioaktyviųjų medžiagų aktyvumas, radioaktyviųjų medžiagų aktyvumo koncentracija ore, dirvožemio ar paviršių radioaktyvusis užterštumas arba radioaktyviųjų medžiagų aktyvumo koncentracija maisto produktuose, geriamajame vandenyje bei kituose aplinkos objektuose) susieta išmatuojamo dydžio vertė, kurią pasiekus reikia skubiai imtis apsaugomųjų veiksmų.

4.23. Pagrindiniai maisto produktai – nuolat vartojami, gyventojų raciono pagrindą sudarantys maisto produktai (pienas, mėsa, duona ir kt.).

4.24. Pavojaus įvertinimas – sistemiškas pavojaus, susijusio su įrenginiu ir (ar) veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar veikla, kurią vykdant yra tikėtina, kad gali būti rasta paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių, paliktųjų branduolinio kuro ciklo medžiagų, paliktųjų branduolinių ar daliųjų medžiagų arba nustatytas radioaktyvusis užterštumas, vertinimas, siekiant nustatyti įvykius, kuriems įvykus gali prireikti imtis apsaugomųjų ir (ar) branduolinės ar radiologinės avarijos padarinių šalinimo veiksmų arba veiksmų, kurie sušvelnintų tokių įvykių padarinius, taip pat siekiant nustatyti su šiais įvykiais susijusias teritorijas.

4.25. Pavojingasis radioaktyvusis šaltinis – radioaktyvusis šaltinis, dėl kurio, jei jis nebus kontroliuojamas, gali rastis sunkių nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių.

4.26. Piktavališki veiksmai – tyčiniai veiksmai siekiant padaryti žalą žmonių sveikatai, turtui ir aplinkai.

4.27. Pirmieji reaguotojai – Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nurodytos civilinės saugos sistemos pajėgos, kurios pirmosios branduolinės ar radiologinės avarijos vietoje reaguoja į avariją.

4.28. Prevenciniai skubieji apsaugomieji veiksmai – skubieji apsaugomieji veiksmai, kurių, siekiant išvengti sunkių nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių ar sumažinti šių reiškinių atsiradimo riziką, reikia imtis iki arba iškart po radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką arba esant apšvitos pavojui.

4.29. Prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zona (toliau – PSAVZ) – teritorija aplink įrenginį, kurioje gresiant arba įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai yra numatyta imtis prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų siekiant išvengti ar sumažinti sunkių nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių už aikštelės ribų. Prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų, atsižvelgiant į įrenginyje susidariusias sąlygas, imamasi prieš radioaktyviųjų medžiagų išmetimą į aplinką ar skubiai po jo arba esant apšvitos pavojui.

4.30. Radiologinė stebėsena – sistemingas apšvitos dozės, jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios ar intensyvumo, radioaktyviųjų medžiagų aktyvumo koncentracijos ar aktyvumo ir paviršiaus užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis matavimas, matavimo rezultatų įvertinimas ir padarinių, kuriuos gali lemti apšvita ar radioaktyviosios medžiagos, prognozavimas bei apšvitos kontrolė.

4.31. Rizikos mažinimo veiksmai – veiksmai, kuriais veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojas siekia sumažinti avarinės apšvitos ar radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką, dėl kurių reikėtų vykdyti avarinį reagavimą aikštelėje ar teritorijoje už jos, tikimybę.

4.32. Skydliaukės blokavimas jodu – prie skubiųjų apsaugomųjų veiksmų priskiriamas skydliaukės prisotinimas stabiliuoju jodu tam, kad įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai ir į aplinką patekus radioaktyviajam jodui būtų išvengta radioaktyviojo jodo kaupimosi skydliaukėje ar toks kaupimasis būtų sumažintas.

4.33. Skubieji apsaugomieji veiksmai – apsaugomieji veiksmai, kurių imamasi per kelias valandas ar per parą po branduolinės ar radiologinės avarijos: žmonių slėpimas(is), evakavimas(is), skydliaukės blokavimas jodu, dezaktyvavimas, radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto maisto ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas.

4.34. Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona (toliau – SAVPZ) – teritorija aplink įrenginį, kurioje įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai yra numatyta imtis skubiųjų apsaugomųjų veiksmų siekiant išvengti nustatytų apšvitos dozių viršijimo už aikštelės ribų. Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų imamasi atsižvelgus į radiologinės stebėsenos rezultatus ir remiantis įrenginyje susidariusiomis sąlygomis.

4.35. Teritorija už aikštelės – veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojo nekontroliuojama teritorija už aikštelės ribų.

4.36. Kitos higienos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos [3.3, 3.4, 3.9] ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą.