52 punktas
Lietuvos higienos normos HN 99:2019 52 punktas
52. Įvykus avarijai taikomi šie skubieji apsaugomieji veiksmai:
52.1. slėpimas(is):
52.1.1. gyventojai turi slėptis siekiant apsisaugoti nuo išorinės ir vidinės apšvitos;
52.1.2. slėptis gyventojai turi skubiosios ir (ar) ankstyvosios avarinio reagavimo fazės metu;
52.1.3. apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio yra efektyvesnė slepiantis dideliuose daugiaaukščiuose mūriniuose statiniuose arba jų rūsiuose;
52.1.4. apytiksliai statinių ekranavimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės koeficientai, apskaičiuoti matuojant 1 m atstumu nuo durų ir langų, pateikti higienos normos 11 lentelėje;
11 lentelė. Statinių ekranavimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės koeficientai
Eil. Nr.
Statinio konstrukcija ar buvimo vieta
Ekranavimo koeficientas1
1.
Vieno ar dviejų aukštų medinis statinys be rūsio
0,4
2.
Vieno ar dviejų aukštų plytinis statinys be rūsio
0,2
3.
Vieno aukšto statinio, kurio viena ar dvi sienos yra švitinamos, rūsys
0,1
4.
Dviejų aukštų statinio, kurio viena ar dvi sienos yra švitinamos, rūsys
0,05
5.
Trijų ar keturių aukštų statiniai, kurių vieno aukšto plotas yra nuo 500 m2 iki 1000 m2:
5.1.
pirmas ir antras aukštai
0,05
5.2.
rūsys
0,01
6.
Daugiaaukščiai statiniai, kurių vieno aukšto plotas yra didesnis negu 1000 m2:
6.1.
viršutiniai aukštai
0,01
6.2.
rūsys
0,005
1Ekranavimo koeficientas yra dozės, kurią žmogus gauna būdamas patalpoje, ir dozės, kurią gautų būdamas lauke, santykis
52.1.5. slėptis uždarose patalpose gyventojai gali ne ilgiau nei 2 paras, atsižvelgiant į bendruosius kriterijus, nurodytus higienos normos 5 ir 6 lentelėse, bei OAVTL1 ir OAVTL2, nurodytus higienos normos 10 lentelėje;
52.1.6. planuojant gyventojų slėpimą, reikia pasirengti teikti medicinos pagalbą, aprūpinimą maisto produktais, geriamuoju vandeniu, švariais drabužiais;
52.2. skydliaukės blokavimas jodu:
52.2.1. skydliaukės blokavimo jodu tikslas – išvengti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių (hipotirozės) ir, kiek įmanoma, sumažinti skydliaukės apšvitos dozę, siekiant išvengti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių – skydliaukės vėžio ir gerybinių navikų;
52.2.2. skydliaukės blokavimas jodu taikomas tik tais atvejais, kai į aplinką prognozuojama išmesti arba yra išmesta radioaktyviojo jodo;
52.2.3. skydliaukės blokavimas jodu turi būti taikomas atsižvelgiant į bendruosius kriterijus, nurodytus higienos normos 5 ir 6 lentelėse, ir OAVTL8, nurodytą higienos normos 10 lentelėje, bei derinamas su kitais skubiaisiais apsaugomaisiais veiksmais, tokiais kaip slėpimas(is), evakavimas(is), galimai radioaktyviuoju jodu užterštų maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens vartojimo apribojimais;
52.2.4. optimalus laikas blokuoti skydliaukę jodu yra likus 6 valandoms iki galimos apšvitos radioaktyviuoju jodu, bet ne anksčiau nei prieš 24 valandas. Blokuoti skydliaukę jodu dar yra veiksminga praėjus 2–3 valandoms nuo apšvitos radioaktyviuoju jodu pradžios, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms;
52.2.5. skydliaukės blokavimui jodu yra skiriamos kalio jodido (KI) 65 mg tabletės;
52.2.6. kalio jodido (KI) vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms nurodyta higienos normos 12 lentelėje;
12 lentelė. Kalio jodido (KI) vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms
Eil. Nr.
Amžius
Kalio jodido (KI) masė, mg
Jodo masė, mg
1.
Naujagimiai iki 1 mėn.
15 (ketvirtis tabletės)
12,5
2.
Kūdikiai nuo 1 mėn. iki 3 metų
30–35 (pusė tabletės)
25
3.
Vaikai nuo 3 iki 12 metų
65 (1 tabletė)
50
4.
Suaugusieji ir paaugliai nuo 12 metų
130 (2 tabletės)
100
52.2.7. vienkartinė stabiliojo jodo preparato dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims ir vyresniems nei 60 metų žmonėms skiriama vienkartinė stabiliojo jodo preparato dozė. Kitiems žmonėms prireikus gali būti skiriama pakartotinė stabiliojo jodo preparato dozė, tai priklauso nuo radioaktyviojo jodo išmetimo trukmės ir pavojaus jo įkvėpti ar gauti su maistu, evakavimo galimybių;
52.2.8. planuojant gyventojų skydliaukės blokavimą jodu, pirmenybė turi būti teikiama jautriausioms žmonių grupėms – nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims, kūdikiams, vaikams, paaugliams ir jauniems žmonėms (iki 40 m. amžiaus) stabiliojo jodo preparatais aprūpinti;
52.3. gyventojų evakavimas:
52.3.1. gyventojų evakavimas organizuojamas [3.7] nustatyta tvarka;
52.3.2. gyventojai evakuojami pagal nustatytą avarijos klasę, bendruosius kriterijus, nurodytus higienos normos 5 ir 6 lentelėse, bei OAVTL1 ir OAVTL2, nurodytus higienos normos 10 lentelėje, o įvairių tipų radiologinių avarijų atvejais – iš higienos normos 4 lentelėje nurodytų vidinės apsaugos zonos perimetrų;
52.3.3. evakuoti gyventojus geriausia iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką (paskelbus bendrąją avariją), taip avarinės apšvitos galima visiškai išvengti;
52.3.4. jeigu dėl susidariusių sąlygų (sniego, potvynio, transporto trūkumo, ligoninės evakavimo ir kt.) skubiai ir saugiai evakuoti gyventojų neįmanoma, rekomenduojama slėptis statiniuose (geriausia dideliuose daugiaaukščiuose mūriniuose statiniuose toliau nuo sienų ir langų) ar jų rūsiuose, kol evakuoti bus saugu;
52.3.5. gyventojus, kuriems reikia specialios priežiūros, rekomenduojama evakuoti iš PSAVZ ir (ar) SAVPZ į teritoriją už IPA, taip bus išvengta vėlesnio gyventojų perkėlimo, jeigu to prireiktų patikslinus radiologinę situaciją, kai bus pasibaigęs radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką;
52.3.6. evakavimas yra efektyvesnė apsauga nei slėpimas, todėl esant palankioms sąlygoms evakavimas neturėtų būti atidedamas, nes radioaktyviųjų medžiagų išmetimas gali užsitęsti;
52.3.7. evakuojamiems gyventojams galima organizuoti skydliaukės blokavimą jodu, jeigu tai nesutrukdo evakavimo;
52.3.8. gyventojai evakuojami ne ilgesniam nei savaitė laikui. Jeigu evakuotoje teritorijoje radiologinės stebėsenos rezultatai rodo, kad numatomoji dozė gali viršyti gyventojų perkėlimui taikomus bendruosius kriterijus (matavimo rezultatai viršija OAVTL2), evakavimas turi būti pakeistas į gyventojų perkėlimą;
52.3.9. jeigu teritorijoje, iš kurios evakuojami gyventojai, radiologinės stebėsenos rezultatai rodo, kad numatomoji dozė neviršija gyventojų perkėlimui taikomų bendrųjų kriterijų (matavimo rezultatai neviršija OAVTL2), evakavimą galima atšaukti;
52.3.10. jeigu gyventojams leidžiama grįžti į teritoriją, iš kurios jie buvo evakuoti arba perkelti, jų gyvenimo kokybei neturi kilti pavojus ir jiems turi būti suteikta galimybė vykdyti savo įprastą socialinę veiklą. Prieš leidžiant grįžti į teritoriją, iš kurios gyventojai buvo evakuoti arba perkelti, turi būti:
52.3.10.1. atkurta infrastruktūra ir viešosios paslaugos (pavyzdžiui, viešojo transporto, parduotuvių, mokyklų, vaikų darželių, sveikatos priežiūros įstaigų, policijos ir priešgaisrinės apsaugos, vandens ir energijos tiekimo, telekomunikacijų tinklų);
52.3.10.2. pateikti aiškūs nurodymai ir patarimai dėl ilgesnį laiką taikomų apribojimų vietinių maisto produktų vartojimui, žemės naudojimui;
52.3.10.3. numatytas psichologinis konsultavimas;
52.3.10.4. pateikta informacija apie tikėtiną esamos apšvitos situacijos tolesnę raidą ir galimą pavojų sveikatai;
52.4. gyventojams, kurie avarijos metu gali įkvėpti radioaktyviųjų medžiagų (radioaktyviojo debesies praslinkimo metu), turi būti taikoma kvėpavimo takų apsauga. Taip sumažinama įkvėptų radioaktyviųjų aerozolių ir radioaktyviojo jodo nulemta vidinė apšvita. Kvėpavimo takų apsaugai naudojami specialūs respiratoriai, apsaugantys nuo kietųjų dalelių ir aerozolių įkvėpimo. Jų neturint, gali būti naudojamos medicininės kaukės, kitos medžiaginės apsaugos priemonės;
52.5. gyventojų perspėjimas ir informavimas vykdomas [3.6, 3.8, 3.9, 3.11] nustatyta tvarka. Apšvitą patyrę gyventojai turi būti informuoti apie galimą apšvitos poveikį jų sveikatai bei jiems turi būti paaiškinta, kad taikant apsaugomuosius veiksmus žala sveikatai bus sumažinta ar net visiškai jos išvengta;
52.6. gyventojų dezaktyvavimas:
52.6.1. gyventojų, kurie gali patirti apšvitą dėl radioaktyviųjų medžiagų, patekusių ant atvirų kūno vietų, drabužių iš praslenkančio radioaktyviojo debesies ir nuo radioaktyviosiomis iškritomis užteršto žemės paviršiaus ir aplinkos objektų, dezaktyvavimas atliekama dezaktyvavimo punktuose, kurie įrengiami vadovaujantis [3.10] reikalavimais. Dezaktyvavimo punktai gali būti tarpinių gyventojų evakavimo punktų sudėtinė dalis, taip pat gali būti panaudoti mobilieji dezaktyvavimo punktai. Dezaktyvavimo punkto patalpų paskirties ir išdėstymo schema pateikta higienos normos 6 priede. Laiku evakuoti, radioaktyviosiomis medžiagomis neužteršti gyventojai dezaktyvavimo punkte nesulaikomi;
52.6.2. dezaktyvavimo punkto darbuotojai vykdo šias funkcijas:
52.6.2.1. priima ir registruoja iš užterštos teritorijos atvežtus ar savarankiškai atvykusius gyventojus;
52.6.2.2. nustato odos, skydliaukės, drabužių, daiktų radioaktyvųjį užterštumą;
52.6.2.3. dezaktyvuoja gyventojus ir įvertina dezaktyvavimo efektyvumą;
52.6.2.4. vadovaudamiesi higienos normos 7 priede pateiktais ankstyvaisiais klinikiniais trumpalaikės ūmios viso kūno apšvitos simptomais, įvertina galimai gautą apšvitą;
52.6.2.5. surenka radiokatyviosiomis medžiagomis užterštus drabužius, avalynę ir asmeninius daiktus, siunčia juos į skalbyklas, valymo įmones ar perduoda tvarkyti kaip radioaktyviąsias atliekas. Vietoje surinktų užterštų drabužių ir avalynės, evakuotiems gyventojams iš dezaktyvavimo punkto atsargų išduoda švarių radioaktyviosiomis medžiagomis neužterštų apatinių bei viršutinių drabužių ir avalynės komplektą;
52.6.2.6. nukentėjusiems gyventojams organizuoja medicinos pagalbos teikimą, juos registruoja ilgalaikiam sveikatos stebėjimui;
52.6.2.7. gyventojui, kuriam atlikta radioaktyviojo užterštumo kontrolė, išduoda higienos normos 8 priede nustatytos formos Asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymą. Asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažyma sudaroma dviem egzemplioriais, vienas jos egzempliorius atiduodamas gyventojui, kuriam atlikta radioaktyviojo užterštumo kontrolė, kitas – saugomas Radiacinės saugos centre 30 metų. Asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymos registruojamos Asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymų registre, kuriame nurodomi šie duomenys: registracijos numeris, sudarymo data, gyventojo, kuriam atlikta radioaktyviojo užterštumo kontrolė, vardas, pavardė. Šio registro saugojimo terminas – 30 metų;
52.6.2.8. gyventojui, iš kurio paimti radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti daiktai, išduoda higienos normos 9 priede nustatytos formos Pažymą apie paimtus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus daiktus. Pažyma apie paimtus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus daiktus sudaroma dviem egzemplioriais, vienas jos egzempliorius atiduodamas gyventojui, iš kurio paimti užteršti daiktai, kitas – saugomas savivaldybės, kuriai priklauso dezaktyvavimo punktas, institucijoje 5 metus. Pažymos apie paimtus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus daiktus registruojamos Pažymų apie paimtus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus daiktus registre, kuriame nurodomi šie duomenys: registracijos numeris, sudarymo data, gyventojo, iš kurio paimti užteršti daiktai, vardas, pavardė. Šio registro saugojimo terminas – 5 metai;
52.6.3. dezaktyvavimo punkte turi būti pakankamai dezaktyvavimo priemonių (muilo, šampūno), kalio jodido tablečių, specialios taros (konteinerių, plastikinių ar guminių maišų ir kt.) ir jonizuojančiosios spinduliuotės ženklų užterštiems daiktams ir rūbams sudėti ir ženklinti;
52.6.4. reikalavimai dezaktyvavimo punkto darbuotojų grupės sudėčiai ir aprūpinimui:
52.6.4.1. gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolę atlieka šiam darbui paruošti specialistai. Dezaktyvavimo punkte turi dirbti ne mažiau nei 3 darbuotojų grupė, įskaitant visuomenės sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas organizuoja medicinos pagalbos teikimą nukentėjusiems gyventojams, juos registruoja ilgalaikiam sveikatos stebėjimui. Atsižvelgiant į priimamų gyventojų skaičių, punkte gali dirbti kelios darbuotojų grupės. Dezaktyvavimo punkte taip pat gali dirbti pagalbiniai darbuotojai;
52.6.4.2. darbuotojų grupė turi būti aprūpinta ne mažiau nei dviem didelio jautrio dozės galios matuokliais ir vienu paviršių radioaktyviojo užterštumo matuokliu;
52.6.4.3. dezaktyvavimo punkto darbuotojai turi būti aprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis ir kita reikalinga įranga: individualiuoju dozimetru, skaitmeniniu dozimetru, trimis apsauginių rūbų, batų (antbačių), pirštinių komplektais, respiratoriais, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėle, kraujospūdžio matavimo aparatu, skiriamaisiais ženklais, kišeniniais elektriniais žibintais, atsarginėmis baterijomis (prietaisams ir žibintams), jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais, kanceliarinėmis priemonėmis, plastikiniais maišeliais prietaisams nuo radioaktyviojo užterštumo apsaugoti, dėžėmis prietaisams pervežti, elektros energijos šaltiniu bei transporto priemone;
52.6.4.4. turi būti vykdoma nuolatinė dezaktyvavimo punkto darbuotojų ir prietaisų radioaktyviojo užterštumo kontrolė;
52.6.4.5. dezaktyvavimo punkto darbuotojams taikomos [3.7] reglamentuotos avariją likviduojančių darbuotojų ribinės apšvitos dozės;
52.6.5. gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolė vykdoma laikantis šios tvarkos:
52.6.5.1. gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolė susideda iš odos radioaktyviojo užterštumo nustatymo ir skydliaukės gama (γ) dozės galios nustatymo dėl patirtos apšvitos radioaktyviuoju jodu. Atliekant odos radioaktyviojo užterštumo kontrolę, pirmenybė teikiama gama dozės galiai nustatyti. Esant nedideliam užterštų gyventojų skaičiui gali būti atliekami beta (β) spinduliuotės intensyvumo bei alfa (α) spinduliuotės intensyvumo matavimai;
52.6.5.2. odos radioaktyvusis užterštumas vertinamas taikant OAVTL4, skydliaukės išmatuota gama (γ) dozės galia vertinama taikant OAVTL8;
52.6.5.3. dezaktyvavimo punkte susidariusios atliekos (dezaktyvavimui naudotas radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas vanduo, drabužiai, daiktai, personalo guminės pirštinės, respiratoriai ir kt.), kurios atitinka kriterijus, taikomus radioaktyviosioms atliekoms, yra surenkamos ir tvarkomos vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Jeigu šių atliekų aktyvumas ar aktyvumo koncentracija neviršija [3.9] reglamentuotų radionuklidų nereguliavimo ar nebekontroliavimo aktyvumo koncentracijos ar aktyvumo verčių, jos tvarkomos kaip komunalinės atliekos.