11 punktas

11. Reglamente vartojamos sąvokos:

11.1. inžinerinės geologinės sąlygos – visuma geologinių, hidrogeologinių, geotechninių, geomechaninių, geodinaminių ir seismologinių savybių ir parametrų, reikalingų statiniams projektuoti, statyti ir naudoti, taip pat poveikiui aplinkai vertinti ir statinių bei aplinkos apsaugos priemonėms parinkti;

11.2. inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumas – apibendrintas inžinerinių geologinių sąlygų kokybinis įvertis, lemiantis inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų metodus ir kiekį. (Reglamento 1 priedas);

11.3. statinio pagrindas – gruntų ar uolienų storymė, kuriai statinys daro poveikį ir kuri daro poveikį statiniui;

11.4. geotechninė kategorija – statinio projekto, statybos darbų technologijos ir inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumo lygis;

11.5. IGG tyrimų gręžinys – gręžinys, skirtas su tyrimo objektu susijusios žemės gelmių dalies inžinerinei geologinei ir hidrogeologinei sandarai, gruntų ar uolienų sudėčiai ir savybėms nustatyti, gruntų, uolienų ir požeminio vandens ėminiams imti;

11.6. geotechninis zondavimas – gruntų storymės sandaros ir fizinės būklės, kai kurių geotechninių parametrų tiesioginio ar netiesioginio tyrimo metodas, taikomas skverbiant į gruntą specialų zondą;

11.7. inžinerinis geologinis sluoksnis – tyrimo objekto pagrindą ar požeminę terpę sudarančios gruntų ar uolienų storymės dalis, kurios geologinių požymių visuma tapati, o sudėtis, fizinė būklė ir geotechninių parametrų rodiklių būdingosios vertės vienodos;

11.8. geotechniniai parametrai – inžineriniai geologiniai dydžiai (pvz.: sluoksnių geometriniai matmenys, hidrogeodinaminės ir hidrocheminės charakteristikos, gruntų sudėties, jų fizikinių ir mechaninių savybių rodikliai), kuriais remiantis rengiami statinio projektai ir kiti dokumentai. Jų rodiklių skaitinės vertės gali būti ekstreminės, būdingosios, projektinės (skaičiuotinės);

11.9. rodiklio būdingoji vertė –– grunto savybės rodiklio skaitinė vertė, nusakanti to rodiklio tiriamos visumos vidurkio vienpusio pasikliautino (–pasikliovimo) intervalo ribos įvertinį, atitinkantį statinio ir gruntų sąveikos nepalankiausią atvejį, pasirinktą rizikos laipsnį ar nustatytą pasikliovimo lygmenį (–lygį);

11.10. tyrimų vadovas – tyrėjas, atsakingas už inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų techninės užduoties vykdymą, jų darbų programos (jei privaloma) ir ataskaitos parengimą;

11.11. gruntinis vanduo – gravitacinis požeminis vanduo, sudarantis pirmąjį nuo žemės paviršiaus nuolatinį nespūdinį vandeningąjį sluoksnį, slūgsantį ant pirmosios nuo žemės paviršiaus ištisinės vandensparos;

11.12. podirvio vanduo – aeracijos zonoje virš vietomis paplitusių mažai laidžių nuogulų laikinai susikaupęs ir neištisai slūgsantis požeminis vanduo;

11.13. tarpsluoksninis vanduo – požeminis (dažniausiai spūdinis) vanduo laidžiose uolienose, slūgsančiose tarp dviejų (viršutinės ir apatinės) vandensparų;

11.14. požeminio vandens lygis – požeminio vandens laisvojo arba pjezometrinio paviršiaus taško padėtis pasirinktos lyginamosios plokštumos, pvz., jūros lygio, žemės paviršiaus, atžvilgiu. Požeminio vandens lygis gali būti nuostovusis (stacionarusis) arba nenuostovusis (nestacionarusis).

11.15. kitos Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme [10.2], Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme [10.3], Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [10.1], Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme [10.5] ir Lietuvos standartuose [10.30–10.38] nurodytas sąvokas;