261 punktas

261. Parenkant elektrinio kaitinimo įrenginių srovėlaidžius ir kitą įrangą didesnėms kaip 1,5 kA pramoninio dažnio srovėms ir bet kokioms vidutinio, aukštojo ir labai aukšto dažnio srovėms, turi būti įvertintas srovės pasiskirstymo šynoje (kabelyje) ir atskirose srovėlaidžio šynų paketo šynose netolygumas, sąlygojamas paviršiaus ir artumo efektų. Srovėlaidžių konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima užtikrinti:

261.1. optimalias aktyviąsias ir reaktyviąsias jų varžas;

261.2. kuo tolygesnį srovės pasiskirstymą laidininkuose;

261.3. varžų simetriją fazėse pagal standartų ir kitų norminių bei techninių dokumentų reikalavimus skirtingų tipų trifazėms elektrinėms krosnims ir elektrinio kaitinimo įrenginiams;

261.4. mažus elektros energijos nuostolius šynų tvirtinimo, elektrinio kaitinimo įrenginių ir statinių metalinėse konstrukcijose.

Aplink pavienes šynas ir srovėlaidžių linijas, pereinant joms per gelžbetonines pertvaras, taip pat įrengiant metalines atramines konstrukcijas, apsauginius ekranus ir pan., neturi būti uždarųjų kontūrų iš metalo. Jeigu uždarųjų kontūrų iš metalo išvengti negalima, jiems reikia naudoti nemagnetines arba silpnai magnetines medžiagas, užtikrinančias mažus elektros energijos nuostolius.

Vidutinio, aukštojo ir labai aukšto dažnio srovėlaidžių atraminės konstrukcijos, apsauginiai ekranai ir tvirtinimo detalės (išskyrus bendraašių srovėlaidžių konstrukcijas) turi būti pagamintos iš nemagnetinių arba silpnai magnetinių medžiagų.

Srovėlaidžių (neizoliuotų šynų) ilgalaikė įšilimo temperatūra neturi viršyti EĮĮBT IV skyriuje nurodytų temperatūrų reikšmių.

Būtinais atvejais srovėlaidžiai aušinami dirbtinai (oru arba vandeniu).