Pereiti prie turinio

☰ NaršymasAtviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

Pradžia

Teisės aktas

Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodika

Punktai

II skyrius – Makrofitų tyrimai ežeruose ir tvenkiniuose

4 p. Atliekant lauko ir laboratorinius tyrimus turi būti vadovaujamasi bendraisiais darbų…
5 p. Tyrimų metu įvertinama makrofitų rūšinė sudėtis, kiekvienos rūšies augalų gausumas…
6 p. Tyrimai atliekami vieną kartą per metus, įprastai liepos–rugpjūčio mėnesiais.
7 p. Transektų vietos parenkamos mažiausiai 50 m atstumu nuo paviršinio vandens telkinio…
8 p. Jeigu tyrimai planuojami vykdyti niekada netirtame arba seniai tirtame ežere ar…
9 p. Transektų skaičius ir vietos nustatomos, atsižvelgus ne tik į apžvalginių tyrimų…
10 p. Transektų pradžios (kranto) ir pabaigos (didžiausio augalų augimo gylio) vietos…
11 p. Kiekviena transekta turi būti 20–30 metrų ilgio palei pakrantę.
12 p. Tyrimų vietos aprašyme pažymima: 12.1. tyrimų data;
13 p. Vandens gylis išilgai transektos matuojamas naudojant kalibruotą gylio matuoklį.
14 p. Tyrimai vykdomi keturiose transektos gylio zonose (< 1 m, 1–2 m, 2–4 m ir > 4 m) nuo…
15 p. Maurabragūnai, samanos ir induočiai augalai identifikuojami iki rūšies. Kiekviena…
16 p. Tyrimų vietoje nenustatytų augalų rūšių pavyzdžiai herbarizuojami ir laboratorijoje…
17 p. Remiantis vizualiniais stebėjimais, naudojant akvaskopą arba kablį augalams išgriebti…
18 p. Nustatomas ekologinių – morfologinių ir sistematinių (magnolijūnų, samanų,…
19 p. Įvertinamas vandens augalijos juostų (helofitų, nimfeidų, lemnidų, potameidų, limneidų)…
20 p. Išskirtose gylio zonose (< 1 m, 1–2 m, 2–4 m ir > 4 m) įvertinamas dugno nuosėdų /…
21 p. Tyrimų rezultatų ataskaitoje turi būti nurodoma: 21.1. tyrimų vietą apibūdinanti…

Visas turinys →

Sritys

9 punktas

Makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodikos 9 punktas

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2021-11-04 · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

9. Transektų skaičius ir vietos nustatomos, atsižvelgus ne tik į apžvalginių tyrimų duomenis ar aeronuotraukų analizę, bet ir į turimą informaciją apie ežero ar tvenkinio plotą, kranto pobūdį, morfologiją, žemėnaudą. Kuo didesnis pagal užimamą plotą paviršinis vandens telkinys, tuo daugiau transektų jame turi būti ištirta (priedas). Sudėtingo dubens, vingiuotus ežerus ar tvenkinius patartina suskirstyti į atskiras dalis pagal vidutinį gylį (iki 3 m ir daugiau kaip 3 m) ir kiekvienoje iš jų nustatyti tyrimams reikalingų transektų skaičių pagal išskirtos telkinio dalies plotą. Transektos turi būti tiriamos tai paviršinio vandens telkinio daliai būdinguose biotopuose, o jų skaičius kiekviename biotope turi būti proporcingas to biotopo užimamam plotui vandens telkinio dalyje.