9 punktas

9. Bendrasis galutinis atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas šildymui ir vėsinimui apskaičiuojamas:

9.1. kaip iš atsinaujinančių išteklių pagamintas centralizuotai tiekiamos šilumos ir vėsumos kiekis, kitų atsinaujinančių energijos išteklių pramonės, namų ūkių, paslaugų sektoriaus, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, šildymo, vėsinimo ir technologinio proceso tikslais suvartotas kiekis;

9.2. įvairų kurą deginančių jėgainių, kuriose naudojami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos ištekliai, atsižvelgiama tik į šildymo ir vėsinimo, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį; atliekant šį skaičiavimą, kiekvieno energijos ištekliaus indėlis apskaičiuojamas pagal jo energinę vertę;

9.3. į aplinkos ir geoterminę šilumos ir vėsumos energiją, išgautą šilumos siurbliais ir centralizuoto vėsumos tiekimo sistemose, apskaičiuojant atsižvelgiama su sąlyga, kad galutinė energijos išeiga smarkiai viršija pradines energijos sąnaudas, reikalingas šilumos siurblių veiklai; šilumos kiekis, priskiriamas atsinaujinančių išteklių energijai, apskaičiuojamas pagal šią formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

, kur:

ERES – aeroterminės, geoterminės ar hidroterminės energijos, kurią sunaudoja šilumos siurbliai, kiekis;

Qusable – įvertinta visa panaudojama šiluma, kurią tiekia šilumos siurbliai; atsižvelgiama tik į šilumos siurblius, kurių vidutinis sezoninis naudingumo koeficientas – SPF > 1,15 * 1/ η eta;

SPF – įvertintas tų šilumos siurblių vidutinis sezoninis naudingumo koeficientas;

η eta – visas pagamintos elektros energijos ir pirminės elektros energijos, sunaudotos elektros energijos gamybai, kiekių santykis, apskaičiuojamas kaip Europos Sąjungos vidurkis, pagrįstas Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis;

9.4. į bendrąjį galutinį atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimą šildymui ir vėsinimui neįskaičiuojama šilumos energija, gauta pasyviose energetikos sistemose, kuriose mažesnis energijos suvartojimas pasiekiamas pasyviai per pastato konstrukcijas arba iš šilumos, kuri gaunama naudojant neatsinaujinančius energijos išteklius;

9.5. į bendrąjį galutinį atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimą šildymui ir vėsinimui gali būti įskaičiuojama atliekinė šiluma ir vėsuma, neviršijant 20 % nacionalinės orientacinės procentinės dalies, nustatytos šilumos ir vėsumos sektoriui. Jei nusprendžiama pasinaudoti šia galimybe, nacionalinė orientacinė procentinė dalis papildomai padidinama puse atliekinės šilumos ir vėsumos procento, įskaityto į tą dalį.

9.6. siekiant padidinti atsinaujinančių energijos išteklių, sunaudojamų galutinės energijos ir ne energetikos tikslais pramonės sektoriuje, procentinę dalį ne mažiau kaip 1,6 procentinio punkto, skaičiuojant metinį vidurkį laikotarpiams nuo 2021 iki 2025 m. ir nuo 2026 iki 2030 m., įskaičiuojama atliekinė šiluma ir vėsuma, neviršijant 0,4 procentinio punkto ribos, jeigu ši šiluma ir vėsuma tiekiama iš efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklų, išskyrus tinklus, kuriais šiluma tiekiama tik vienam pastatui, ar atvejus, kai visa šiluminė energija suvartojama vietoje ir nėra tiekiama vartotojams. Įskaičiuojant atliekinę šilumą ir vėsumą vidutinio metinio padidėjimo norma papildomai padidinama puse įskaitytų atliekinės šilumos ir vėsumos procentinių punktų.

9.7. apskaičiuojant šilumos ir vėsumos tiekimui sunaudotos atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį, naudojama nustatyta vidutinė per praėjusius dvejus kalendorinius metus iki nagrinėjamų kalendorinių metų Lietuvoje patiektos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių procentinė dalis.