13 punktas

13. Sekundinis karšto vandens kiekis nustatomas:

13.1. atskiro prietaiso – pagal Taisyklių 2 priedą;

13.2. viso vamzdyno ar jo dalies, per kuriuos karštas vanduo tiekiamas keliems prietaisams, kuriais naudojasi tai pačiai grupei priklausantys naudotojai, – pagal Taisyklių 3 priedą;

13.3. viso vamzdyno ar jo dalies, per kurį karštas vanduo tiekiamas įvairiems prietaisams, kuriais naudojasi skirtingos naudotojų grupės, – pagal (1) formulę:

, (1)

kur:

i – i-toji naudotojų grupė;

n – naudotojų grupių, kurioms karštas vanduo tiekiamas tais pačiais sistemos dalies vamzdynais, skaičius, vnt.;

N – prietaisų, į kuriuos tiekiamas karštas vanduo skaičiuojamojoje sistemos dalyje, skaičius, vnt.;

P – vienalaikio prietaisų veikimo tikimybė;

– būdingojo prietaiso čiaupo sekundinis karšto vandens debitas, nustatomas pagal šių Taisyklių 3 priedą kiekvienai naudotojų grupei atskirai. Būdingasis čiaupas yra čiaupas to prietaiso, kurio norminis debitas yra didžiausias;

13.4. esant žiedinei karšto vandens tiekimo sistemai reikia nustatyti visos sistemos sekundinį debitą, kuris turi būti vienodas visuose žiedo ruožuose.