20 straipsnis. Sąveika su nacionalinėmis ginčų sprendimo procedūromis ir nukrypti leidžiančios nuostatos
Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo 20 straipsnis
1. Tai, kad Lietuvos Respublikos ar kitos susijusios valstybės narės institucijos sprendimas, dėl kurio kilo ginčas, tampa galutinis pagal nacionalinę teisę, netrukdo suinteresuotiems asmenims pasinaudoti šiame įstatyme numatytomis ginčo sprendimo procedūromis, tačiau jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija negali nukrypti nuo galutinio sprendimo mokestinio ginčo byloje, ji atsisako priimti suinteresuoto asmens skundą dėl ginčo ir apie savo sprendimą atsisakyti priimti skundą dėl ginčo privalo pranešti suinteresuotam asmeniui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
2. Ginčo sprendimas taikant šiame įstatyme numatytas procedūras neturi įtakos Lietuvos Respublikoje pradėtam arba tęsiamam teismo procesui baudžiamojoje byloje arba administracinio nusižengimo teisenai dėl su ginču susijusių veikų.
3. Kai suinteresuotas asmuo yra pradėjęs apskundimo procedūras, nustatytas Lietuvos Respublikos ar susijusios valstybės narės nacionalinės teisės aktuose, šiame įstatyme nustatyti terminai sprendimui dėl suinteresuoto asmens skundo dėl ginčo priėmimo ar atsisakymo skundą dėl ginčo priimti ir kompetentingų institucijų abipusiam susitarimui pasiekti pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią sprendimas, priimtas šių apskundimo procedūrų metu, tampa galutinis arba kurią šios apskundimo procedūros užbaigiamos ar sustabdomos.
4. Jeigu sprendimą dėl ginčo priima Lietuvos Respublikos teismas ar Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jis įsiteisėja:
1) anksčiau, negu Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą – pasiekia abipusį susitarimą dėl to paties ginčo, Valstybinė mokesčių inspekcija turi pranešti kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimą ir abipusio susitarimo procedūra turi būti nutraukta nuo šio pranešimo gavimo dienos;
2) anksčiau, negu suinteresuotas asmuo pateikia prašymą sudaryti patariamąją komisiją, patariamoji komisija nesudaroma, o Valstybinė mokesčių inspekcija turi informuoti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo poveikį;
3) anksčiau, negu patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija pateikia nuomonę dėl ginčo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal šio įstatymo 18 straipsnį, ginčo sprendimo procedūra patariamojoje komisijoje arba alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje turi būti baigta. Valstybinė mokesčių inspekcija praneša kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir patariamajai komisijai ar alternatyviai ginčų sprendimo komisijai apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo pasekmes.
5. Padavus skundą pagal šio įstatymo 3 straipsnį, visos kitos ginčų sprendimo procedūros, vykdomos pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį ar konvenciją, užbaigiamos tą dieną, kurią Valstybinė mokesčių inspekcija ar kitos valstybės narės kompetentinga institucija gauna skundą.
6. Suinteresuotam asmeniui atsisakoma suteikti galimybę spręsti ginčą patariamojoje komisijoje arba alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje:
1) suinteresuotas asmuo priimtu ir įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su ginču, dėl sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamos veikos finansų sistemai, numatytos atitinkamai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182, 1891 straipsniuose, XXXI ir XXXII skyriuose;
2) suinteresuotam asmeniui, suinteresuoto asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui dėl veikos, susijusios su ginču, buvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 134, 143, 151, 158, 159, 166, 167, 172, 173, 187, 188, 192, 193, 198, 205, 207–215, 218, 223, 505 straipsniuose, arba buvo paskirta bauda už šiame punkte nurodytuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje.
7. Jeigu teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje suinteresuotas asmuo potencialiai galėtų būti apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų veikų padarymo, arba yra pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl veikos, už kurios padarymą pagal šio straipsnio 6 dalyje nurodytus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius galėtų būti paskirtos baudos, ir tuo pačiu metu yra vykdomos kurios nors šiame įstatyme nurodytos ginčo sprendimo procedūros, Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę sustabdyti ginčo sprendimo procedūras nuo skundo dėl ginčo priėmimo dienos iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje ar teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
8. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę atsisakyti suteikti galimybę spręsti ginčą patariamojoje komisijoje arba alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje, jei ginčas nėra susijęs su dvigubu apmokestinimu. Tokiu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo atsisakyti spęsti ginčą komisijoje priėmimo dienos, apie tai praneša suinteresuotam asmeniui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.