76 punktas

76. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose įrengiami pėsčiųjų takai turi būti projektuojami taip, kad išilginis nuolydis būtų ne didesnis kaip 5 proc. Jei vietos sąlygos itin sudėtingos (saugomos teritorijos, kultūros paveldo objektai, istoriškai susiklostęs užstatymas), maksimalus išilginis tako nuolydis gali būti padidinamas iki 12,5 proc., o skersinis nuolydis negali viršyti 1,5–2,0 proc. Kai išilginis nuolydis yra didesnis kaip 5 proc., tačiau neviršija 12,5 proc., priklausomai nuo nuolydžio, turi būti numatomos papildomos priemonės (kuo nuolydis didesnis, tuo daugiau papildomų priemonių taikoma):

76.1. įrengiami turėklai pagal 30 punkte nustatytus reikalavimus;

76.2. priklausomai nuo nuolydžio, racionaliu atstumu išdėstomos atokvėpio aikštelės, kurių ilgis turi būti 1,5–2,0 m, o išilginis ir skersinis nuolydžiai negali viršyti 1,5–2,0 proc.;

76.3. mažesniu, nei nurodyta 78 punkte, atstumu išdėstomos poilsio aikštelės su visa jose privaloma infrastruktūra. Atstumas parenkamas atsižvelgiant į tako nuolydį ir ilgį – kuo didesnis nuolydis ar nuožulnaus ruožo ilgis, tuo mažesnis atstumas tarp poilsio aikštelių (atstumas gali būti ir nemažinamas, jei pagal reglamentuotą atstumą numatoma aikštelė patenka į nuožulnaus ruožo vidurį);

76.4. parenkamas didesnio pločio pėsčiųjų, pėsčiųjų ir dviračių takas;

76.5. taikomos didesnio šiurkštumo, atsparesnės slydimui dangos;

76.6. atskiriami pėsčiųjų ir dviratininkų srautai bendruose pėsčiųjų ir dviračių takuose.