2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Žvalgybos kontrolierių įstatymo 2 straipsnis
1. Pareiškėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris kreipiasi į žvalgybos kontrolierių pateikdamas skundą.
2. Pranešimas – žvalgybos pareigūno pateikta informacija apie žvalgybos institucijos galimai neteisėtą veiklą ir (ar) jos priimtus galimai neteisėtus sprendimus dėl asmenų, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla, pažeidžiant žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimus ir asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimus.
3. Skundas – pareiškėjo kreipimasis į žvalgybos kontrolierių, kuriame nurodoma, kad dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo viešojo administravimo srityje arba dėl kitokių žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų yra pažeistos jo teisės ir laisvės, padaryti asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimai, ir prašoma šias teises apginti, užtikrinti šių asmens duomenų tvarkymo reikalavimų laikymąsi.
4. Už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingas Seimo komitetas – Lietuvos Respublikos Seimo statute nurodytas Seimo komitetas, atsakingas už valstybės žmogaus teisių ir laisvių politikos formavimą.
5. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekantis Seimo komitetas – Seimo statute nurodytas Seimo komitetas, kuriam yra pavesta atlikti žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę.
6. Žvalgybos kontrolieriaus patikrinimas – žvalgybos kontrolieriaus atliekamas faktinių aplinkybių patikrinimas, siekiant nustatyti, ar nėra pagrindo pradėti žvalgybos kontrolieriaus tyrimą.
7. Žvalgybos kontrolieriaus tyrimas – žvalgybos kontrolieriaus atliekama procedūra, apimanti žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiklos teisėtumo, piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais, galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimų pažeidimo arba kitokio galimo žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimų pažeidimo viešojo administravimo srityje vertinimą, sprendimų priėmimą ir rekomendacijų teikimą.
8. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „atstovas“ suprantama taip, kaip yra ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.