8 punktas

8. Ūkio subjektas, įgyvendindamas apskaitos atskyrimą, privalo vadovautis šiais principais:

8.1. priežastingumo – Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą tiesiogiai ar netiesiogiai turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) atitinkamai pagal veiklą ar veiklas, kurios nulėmė tų pajamų uždirbimą, sąnaudų atsiradimą (susiformavimą) ar ilgalaikio turto įsigijimą;

8.2. kaupimo – Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas turi įtraukti į reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą ir paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) vadovaudamasis pajamų uždirbimo ir sąnaudų atsiradimo (susiformavimo) faktu, t. y. neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;

8.3. objektyvumo – Ūkio subjektas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų ir ilgalaikio turto paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos (produkto) ar verslo vieneto ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolių) ir paveikti reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos informacijos gavėjų priimamų sprendimų;

8.4. pastovumo – Ūkio subjektas skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi taikyti tą pačią reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą, išskyrus atvejus, kai:

8.4.1. dėl įvykusių reikšmingų įvykių ar aplinkybių reikalingi Ūkio subjekto naudojamos reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos loginiai pakeitimai ir šių pakeitimų poreikį Ūkio subjektas gali motyvuotai pagrįsti;

8.4.2. Taryba reikalauja pakeisti Ūkio subjekto taikomą reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą, kai ši neatitinka galiojančių teisės aktų;

8.5. skaidrumo – Ūkio subjektas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų ir ilgalaikio turto paskirstymą turi atlikti taip, kad kiekviename pajamų, sąnaudų ir ilgalaikio turto paskirstymo etape ir galutinėse suvestinėse būtų galima aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai nustatyti Ūkio subjekto pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą pagal verslo vienetus ir paslaugas (produktus). Ūkio subjektas privalo užtikrinti reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos duomenų teisingumą, tikrumą ir įvedimą laiku;

8.6. naudingumo – Ūkio subjektas turi parengti ir taikyti tokią reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemą, kurios teikiama informacija būtų išsami, tinkama naudoti ir suprantama tos informacijos gavėjams tiek Ūkio subjekto viduje, tiek už jo ribų;

8.7. patikimumo – reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemoje pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą Ūkio subjektas turi įtraukti tik vieną kartą, taip pat užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų Ūkio subjekto finansinę būklę, joje nebūtų klaidų ir nukrypimų nuo teisės aktų reikalavimų.