2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Gamtiniai gydomieji veiksniai – specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologinio aktyvumo savybėmis pasižymintys moksliškai ištirti natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropelis, molis ir kiti), sveikatai palankus mikroklimatas, rekreaciniai želdynai ir kiti veiksniai, taikomi sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos ar gydymo bei sveikatos grąžinimo tikslais teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Kurortas – gyvenamoji vietovė, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gamtinių gydomųjų veiksnių, rekreacinių teritorijų, vandens telkinių, išplėtota specialioji infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms ir kuriai įstatymu suteiktas kurorto statusas.

3. Kurortinė teritorija – gyvenamoji vietovė ar jos dalis (gyvenamosios vietovės ar jų dalys), kurioje (kuriose) yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir specialioji infrastruktūra šiems ištekliams naudoti sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms ir kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

4. Kurortinio sveikatinimo paslauga – holistiniu požiūriu į sveikatą grindžiama kompleksinė paslauga žmonių sveikatai, jų fizinei ir psichinei gerovei stiprinti, apimanti medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas, kurioms naudojamas bent vienas iš gamtinių gydomųjų veiksnių, ir teikiama kurortuose ir kurortinėse teritorijose naudojant išplėtotą specialiąją infrastruktūrą.

5. Kurorto ar kurortinės teritorijos nuostatai – teisės aktas, kuriuo nustatomi kurorto ar kurortinės teritorijos ūkinės veiklos vykdymo, valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumai arba bendrieji principai, šios teritorijos ar kurorto išskirtinė vertė, taip pat kurorto ar kurortinės teritorijos ūkinės veiklos, architektūros ir planavimo tradicijomis grindžiami reikalavimai.

6. Kurortologiniai tyrimai – moksliniai tyrimai, kurių objektas yra gamtiniai gydomieji veiksniai (klimatas, mineraliniai vandenys, gydomasis purvas ir kita), jų fizinės, cheminės ir biologinės savybės, poveikis sveikam ir sergančiam organizmui, tų veiksnių naudojimas profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai.

7. Kurortų ir kurortinių teritorijų infrastruktūra (toliau – infrastruktūra) – kurortuose ir kurortinėse teritorijose įrengta specialioji infrastruktūra, taip pat viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme.

8. Nacionalinė kurortų ir kurortinių teritorijų politika – valstybės ir savivaldybių institucijų tikslinė veikla, kuria daromas poveikis ilgalaikei, tolygiai ir darniai kurortų ir kurortinių teritorijų ekonomikos, socialinei ir infrastruktūros plėtrai, siekiant sudaryti palankią verslui ir investicijoms aplinką, skatinti kurortinio sveikatinimo, medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo bei turizmo paslaugas ir kryptingai gerinti tarptautinį valstybės įvaizdį.

9. Rekreaciniai ištekliai – gamtinės ir kultūrinės kraštovaizdžio vertybės ar savybės, kurios gali būti ar yra naudojamos rekreacijai.

10. Specialioji infrastruktūra – kurortuose ir kurortinėse teritorijose išplėtota infrastruktūra, skirta gamtiniams gydomiesiems veiksniams naudoti gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.

11. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme.