5 straipsnis. Kultūros horizontalumo principo taikymas kitose valstybės politikos srityse

Sprendimai kitose valstybės politikos srityse priimami įvertinus šiuos tam tikros srities veiksnius ir sąsajas su kultūra bei atitinkamus kultūros politikos sprendimus:

1) aplinkos srityje – kultūros paveldo išsaugojimas prisideda prie subalansuoto ir darnaus teritorijų bei tvarios aplinkos kūrimo. Reglamentuojant veiklą ir jos vykdymo priežiūrą teritorijų planavimo, architektūros, urbanistikos, statybos srityse, pirmenybė teikiama kultūros paveldo apsaugai ir įveiklinimui;

2) ekonomikos ir inovacijų srityje – kultūros ir kūrybinės industrijos kuria ekonominę vertę ir yra svarbus veiksnys, skatinantis kitų sričių ekonominę pažangą ir inovatyvumą, investicijas į naujas vartotojams skirtas, ekologiškai pažangias, skaitmenines technologijas ir sprendinius. Kultūros skaitmeninimas sudaro galimybes teikti visuomenei aukštos kokybės kultūros paslaugas, užtikrina tautos kultūrinio tapatumo ir savitumo išsaugojimą, atveria visuomenei saugomas kultūros vertybes. Kultūrinis turizmas leidžia išsaugoti kultūros paveldo objektus, formuoja Lietuvos gyventojų savimonę ir krašto pažinimą, yra efektyvus būdas formuoti Lietuvos įvaizdį pasaulyje;

3) finansų srityje – valstybė sudaro sąlygas ir skatina investuoti į kultūros paveldo apsaugą. Valstybės taikomos finansinės paskatos kultūros sritims didina Lietuvos kultūros konkurencingumą, sudaro palankias sąlygas kurti, skatina mecenatystę;

4) krašto apsaugos srityje – kultūra yra Lietuvos valstybės ir pilietinės visuomenės pagrindas, o kultūros paveldas – nacionalinio saugumo objektas. Valstybė užtikrina lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama Lietuvos teritorijos vientisumą, kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą, papročius ir kultūros paveldą. Kultūra stiprina visuomenės atsparumą vidaus ir išorėms grėsmėms, dėl kurių kyla pavojus Lietuvos valstybingumui ir jos konstitucinei santvarkai;

5) regionų plėtros srityje – Lietuvos regionai pasižymi savita kultūros įvairove, kurios išsaugojimas ir puoselėjimas skatina tolygią ir tvarią kultūros plėtrą visoje valstybės teritorijoje;

6) socialinės apsaugos srityje – socialiai pažeidžiamų asmenų įtraukimas į kultūros veiklas stiprina socialinę sanglaudą, mažina socialinių problemų riziką, socialinę atskirtį, didina socialinę integraciją ir prisideda prie negalios stigmos mažinimo. Valstybė užtikrina meno kūrėjų, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų papildomas socialines garantijas, sudarančias sąlygas vykdyti kūrybinę veiklą;

7) susisiekimo srityje – geras susisiekimas leidžia pasiekti viešąsias paslaugas kultūros srityje, dalyvauti kultūriniame gyvenime;

8) sveikatos apsaugos srityje – dalyvavimas kultūros veiklose padeda kurti socialinius ryšius, prisideda prie nerimo slopinimo, lėtinių ligų valdymo, geresnės psichologinės būklės ir psichikos sveikatos. Kultūra ugdo įgūdžius puoselėti sveikatą, prisideda prie visuomenės sveikatinimo ir ligų prevencijos tikslų;

9) švietimo ir mokslo srityje – valstybė plėtoja švietimą ir mokslą kaip svarbią Lietuvos nacionalinės kultūros dalį, švietimo įstaigos ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijos puoselėja ir aktualizuoja šalies kultūros tradicijas, formuoja vertybines ir pilietines nuostatas, sudaro sąlygas įgyti socialinių, kultūrinių ir kūrybinių kompetencijų ir jas ugdo, kultūra yra svarbi formaliojo ir neformaliojo švietimo dalis, kultūrinės edukacijos, skaitymo skatinimo, raštingumo ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą pagrindas, kultūra vystoma moksliniais tyrimais ir mokslu grįstomis inovacijomis;

10) teisingumo srityje – originali kūrybinė veikla neatsiejama nuo valstybės garantuojamos autorių teisių ir gretutinių teisių teisinės apsaugos ir atsakomybės už šių teisių pažeidimus užtikrinimo. Nusikalstamumo prevencijos priemonės taikomos atsižvelgiant į kultūros veiksnius;

11) užsienio politikos srityje – pasitelkus kultūrinės diplomatijos priemones kuriamas teigiamas Lietuvos įvaizdis, pristatoma šalies istorija, garsinamas Lietuvos vardas, didinamas jos žinomumas pasaulyje, skatinami tarptautiniai kultūriniai mainai. Valstybė remia užsienio lietuvių bendruomenių pastangas išsaugoti tautinį tapatumą, siekia išsaugoti užsienyje esantį Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, skatina Lietuvos nacionalinės kultūros puoselėjimą užsienyje ir pasikeitimą idėjomis tarp Lietuvos kultūros dalyvių ir užsienyje kuriančios Lietuvos diasporos;

12) žemės ūkio srityje – tautinio paveldo produktai, tradiciniai amatai yra kultūros paveldo sudedamoji dalis;

13) kitose srityse – įvertinami šioms sritims reikšmingi kultūros veiksniai.