Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

4 straipsnis. Įvežimas į Bendriją

Reglamento (EB) Nr. 338/97 4 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: ES Leidinių biuro konsoliduota redakcija nuo 2026-06-29 · oficialus tekstas EUR-Lex ↗

1. Įvežant į Bendriją A priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą importo leidimą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

Importo leidimas gali būti išduodamas tik atsižvelgiant į apribojimus, nustatytus vadovaujantis 6 dalimi, ir jei laikomasi šių sąlygų:

a) kompetentinga mokslo institucija, apsvarsčiusi kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės pateiktą nuomonę, pranešė, kad įvežimas į Bendriją:

i) nepakenks šių rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena atitinkamų rūšių populiacija;

ii) vyksta:

— įgyvendinant vieną iš 8 straipsnio 3 dalies e, f ir g punktuose nurodytų tikslų arba

— įgyvendinant kitus tikslus, nekeliančius šių rūšių išnykimo pavojaus;

b)

i) pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis šių rūšių apsaugos teisės aktų; importuojant iš trečiųjų šalių Konvencijos priedėliuose išvardytų rūšių egzempliorius, tai būtų eksporto leidimas ar reeksporto sertifikatas, arba jų kopijos, kuriuos eksporto arba reeksporto šalies kompetentinga institucija išdavė laikydamasi Konvencijos;

ii) tačiau išduodant importo leidimus A priede išvardytoms rūšims pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą, tokių dokumentais pagrįstų įrodymų nereikalaujama, bet kiekvieno tokio importo leidimo originalas pareiškėjui neišduodamas tol, kol jis nepateikia eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato;

c) kompetentinga mokslo institucija yra įsitikinusi, jog gyvajam egzemplioriui paskirties šalyje skirtos patalpos yra tinkamai įrengtos, kad jis būtų saugus ir gerai prižiūrimas;

d) valdymo institucija yra įsitikinusi, kad egzempliorius nebus naudojamas visų pirma komerciniams tikslams;

e) valdymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga mokslo institucija, įsitikina, jog nėra jokių kitų veiksnių, trukdančių apsaugoti konkrečią rūšį, dėl kurių nebūtų galima išduoti importo leidimo; ir

f) valdymo institucija yra įsitikinusi, kad įvežant iš jūros kiekvienas gyvas egzempliorius bus paruoštas ir vežamas taip, kad sumažėtų jo sužalojimo arba žiauraus elgesio su juo pavojus bei grėsmė sveikatai.

2. Įvežant į Bendriją B priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą importo leidimą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

Importo leidimas gali būti išduodamas tik atsižvelgiant į apribojimus, nustatytus vadovaujantis šio 6 dalimi, ir jeigu:

a) kompetentinga mokslo institucija, išanalizavusi turimus duomenis ir apsvarsčiusi kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės pateiktą nuomonę, priėjo prie išvados, kad atsižvelgiant į dabartinį arba numatomą prekybos mastą minėtų rūšių egzempliorių įvežimas į Bendriją nepakenks tų rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena tų rūšių populiacijos. Ši išvada taikoma ir tolesniam importui tol, kol aukščiau paminėti veiksniai ženkliai pasikeis;

b) pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, jog gyvajam egzemplioriui paskirties šalyje skirtos patalpos yra tinkamai įrengtos, kad jis būtų saugus ir gerai prižiūrimas;

c) laikomasi 1 dalies b punkto i, e ir f papunkčių reikalavimų.

3. Įvežant į Bendriją C priede išvardytų rūšių egzempliorius, jie atitinkamai tikrinami, o prieš tai įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti pranešimą apie importą ir:

a) kai iš šalies eksportuojamos C priede nurodytos rūšys, pareiškėjas pateikia eksporto leidimą, tos šalies kompetentingos institucijos išduotą vadovaujantis Konvencija ir įrodantį, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis nacionalinės teisės aktų dėl konkrečių rūšių apsaugos; arba

b) kai iš šalies eksportuojamos C priede nurodytos rūšys, arba reeksportuojama iš kurios nors šalies, pareiškėjas pateikia eksporto leidimą, reeksporto sertifikatą arba kilmės pažymėjimą, vadovaujantis Konvencija išduotus šią teisę turinčios eksportuojančios arba reeksportuojančios šalies kompetentingos institucijos.

4. Įvežant į Bendriją D priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą pranešimą dėl importo, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

5. 1 dalies a ir d punktuose bei 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytos importo leidimo išdavimo sąlygos netaikomos tiems egzemplioriams, dėl kurių pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad:

a) prieš tai jie buvo teisėtai įvežti į Bendriją arba įsigyti Bendrijoje ir kad jie yra (modifikuoti arba nemodifikuoti) dar kartą įvežti į Bendriją; arba

b) tai yra perdirbti egzemplioriai, įgyti daugiau kaip prieš 50 metų.

6. Komisija, pasikonsultavusi su egzempliorių kilmės šalimi ir atsižvelgusi į kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės nuomonę, pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą gali nustatyti bendrus arba tam tikroms kilmės šalims taikomus įvežimo į Bendriją apribojimus:

a) A priede išvardytų rūšių egzempliorių – atsižvelgiant į 1 dalies a, i arba e punktuose nurodytas sąlygas;

b) B priede išvardytų rūšių egzempliorių – atsižvelgiant į 1 dalies e punkte arba 2 dalies a punkte nurodytas sąlygas;

c) B priede išvardytų rūšių gyvų egzempliorių, kurių mirtingumas vežant yra didelis arba kurie, kaip nustatyta, gali neišgyventi nelaisvėje tiek, kiek jiems paprastai skirta gyventi; arba

d) tų rūšių gyvų egzempliorių, kurių įvežimas į Bendrijos natūralią aplinką, kaip nustatyta, kelia ekologinę grėsmę Bendrijos vietinėms laukinės faunos ir floros rūšims.

Tokių galimų apribojimų sąrašą Komisija kiekvieną ketvirtį skelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

7. Jei, įvežus egzempliorius į Bendriją, jie perkeliami į kitos rūšies transportą, oro arba geležinkelių transporto priemonę, Komisija taiko leidžiančias nukrypti nuostatas ir jie netikrinami, o įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje nereikia pateikti 1–4 dalyse nurodytų importo dokumentų, tačiau egzemplioriai tikrinami ir dokumentai pateikiami kitoje muitinėje, paskirtoje vadovaujantis 12 straipsnio 1 dalimi.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.