5 straipsnis. Eksportas arba reeksportas iš Bendrijos

1. Eksportuojant arba reeksportuojant iš Bendrijos A priede išvardytų rūšių egzempliorius, muitinėje, kurioje atliekami eksporto formalumai, reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės, kurioje yra egzemplioriai, valdymo institucijos išduotą eksporto leidimą arba reeksporto sertifikatą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

2. A priede išvardytų rūšių egzempliorių eksporto leidimas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi šių sąlygų:

a) kompetentinga mokslo institucija raštu praneša, kad laisvėje gyvenančių egzempliorių sugavimas ar surinkimas arba jų eksportas nepakenks šių rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena atitinkamų rūšių populiacijos;

b) pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis galiojančių šių rūšių apsaugos teisės aktų; jei paraiška pateikiama valstybei narei, kuri nėra kilmės šalis, toks įrodantis dokumentas bus sertifikatas, kuriame teigiama, kad egzempliorius buvo paimtas iš natūralios aplinkos laikantis jos teritorijoje galiojančių teisės aktų;

c) valdymo institucija yra įsitikinusi, kad:

i) gyvas egzempliorius bus paruoštas ir vežamas taip, kad sumažėtų jo sužalojimo arba žiauraus elgesio su juo pavojus bei grėsmė sveikatai; ir

ii)

— Konvencijos I priede nenurodytų rūšių egzemplioriai nebus naudojami visų pirma komerciniams tikslams, arba

— eksportuojant į valstybę, kuri yra Konvencijos šalis, šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų rūšių egzempliorius buvo išduotas importo leidimas;

ir

d) valstybės narės valdymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga mokslo institucija, įsitikina, kad nėra jokių kitų su rūšių apsauga susijusių veiksnių, dėl kurių nebūtų galima išduoti eksporto leidimo.

3. Reeksporto sertifikatas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies c ir d punktuose nurodytų sąlygų ir kai pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai:

a) buvo įvežti į Bendriją laikantis šio reglamento nuostatų;

b) buvo įvežti į Bendriją laikantis Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 nuostatų, jei šis reglamentas tuo metu dar negaliojo; arba

c) pagal Konvencijos nuostatas buvo tarptautinės prekybos objektas, jei buvo įvežti į Bendriją iki 1984 m.; arba

d) buvo teisėtai įvežti į valstybės narės teritoriją prieš tai, kai jiems iš viso arba toje valstybėje narėje buvo pradėtos taikyti a ir b punktuose nurodytų reglamentų arba Konvencijos nuostatos.

4. Eksportuojant arba reeksportuojant iš Bendrijos B ir C prieduose išvardytų rūšių egzempliorius, muitinėje, kurioje atliekami eksporto formalumai, reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės, kurioje yra egzemplioriai, valdymo institucijos išduotą eksporto leidimą arba reeksporto sertifikatą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.

Eksporto leidimas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies a, b punktuose, c punkto i papunktyje ir d punkte nurodytų sąlygų.

Reeksporto sertifikatas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies c punkto i papunktyje, d punkte ir 3 dalies a–d punktuose nurodytų sąlygų.

5. Kai prašoma egzempliorių, įvežtų į Bendriją su importo leidimu, išduotu kitoje valstybėje narėje, reeksporto sertifikato, valdymo institucija pirmiausia turi pasikonsultuoti su leidimą išdavusia valdymo institucija. Komisija nustato konsultavimosi tvarką ir atvejus, kai konsultuotis būtina. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6. Šio straipsnio 2 dalies a punkte ir c punkto ii papunktyje nurodytos eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato išdavimo sąlygos netaikomos:

i) perdirbtiems egzemplioriams, įgytiems anksčiau kaip prieš 50 metų; arba

ii) negyviems egzemplioriams, jų dalims arba jų dirbiniams, pareiškėjui pateikus dokumentus, įrodančius, jog jie buvo teisėtai įgyti iki tol, kol jiems buvo pradėtos taikyti šio reglamento, Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 arba Konvencijos nuostatos.

7.

a) Kiekvienos valstybės narės kompetentinga mokslo institucija stebi, kaip ta valstybė narė išduoda eksporto leidimus B priede išvardytų rūšių egzemplioriams ir kaip vykdomas faktinis tokių egzempliorių eksportas. Kai tokia mokslo institucija nustato, jog kurios nors iš šių rūšių egzempliorių eksportas turėtų būti apribotas tam, kad visame paplitimo areale būtų išlaikytas toks tų rūšių lygis, kuris derintųsi su rūšių vaidmeniu ekosistemoje, į kurią jos patenka, ir gerokai viršytų tą lygį, kurį pasiekus, remiantis 3 straipsnio 1 dalies a punktu arba b punkto i papunkčiu, rūšis galėtų būti įtraukta į A priedą, ji raštu praneša kompetentingai valdymo institucijai apie priemones, kurių reikėtų imtis siekiant apriboti eksporto leidimų išdavimą tos rūšies egzemplioriams.

b) Kai tik valdymo institucijai pranešama apie a punkte nurodytas priemones, ji informuoja apie tai Komisiją ir išsiunčia jai savo pastabas, o Komisija prireikus pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą rekomenduoja taikyti šių rūšių eksporto apribojimus.