185 straipsnis. Draudėjams teikiama informacija

1. Prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį, draudėjui suteikiama bent 2–4 dalyse nustatyta informacija.

2. Suteikiama toliau nurodyta informacija apie gyvybės draudimo įmonę:

a) draudimo įmonės pavadinimas ir jos teisinis statusas;

b) valstybės narės, kurioje yra pagrindinė buveinė, pavadinimas, ir, prireikus, valstybės narės, kurioje yra draudimo sutartį sudarantis filialas, pavadinimas;

c) pagrindinės buveinės adresas ir, prireikus, draudimo sutartį sudarančio filialo adresas;

d) konkreti nuoroda į mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, kaip nustatyta 51 straipsnyje, sudarant sąlygas draudėjui lengvai gauti šią informaciją.

3. Suteikiama toliau nurodyta informacija apie įsipareigojimą:

a) kiekvienos išmokos ir kiekvienos pasirinkimo galimybės apibrėžimas;

b) draudimo sutarties terminas;

c) draudimo sutarties nutraukimo būdai;

d) draudimo įmokų mokėjimo būdai ir mokėjimų trukmė;

e) draudiko pelno dalies apskaičiavimo ir paskirstymo būdai;

f) nuoroda apie išperkamąsias sumas ir perskaičiuotas pagal jau sumokėtas įmokas sumas bei jų garantavimo mastą;

g) informacija apie draudimo įmokas kiekvienai išmokai, prireikus ir pagrindinėms išmokoms, ir papildomoms išmokoms;

h) su investiciniais vienetais susijusių draudimo liudijimų atveju – investicinių vienetų, su kuriais susijusios išmokos, apibrėžimas;

i) nuoroda apie pagrindinio turto pobūdį su investiciniais vienetais susijusių draudimo liudijimų atveju;

j) pasirinkimo laikotarpio (per kurį galima atsisakyti sutarties) taikymo tvarka;

k) bendra informacija apie apmokestinimo tvarką, taikomą tai draudimo liudijimo rūšiai;

l) draudėjų, apdraustųjų gyvybės draudimu asmenų, ar naudos gavėjų skundų dėl draudimo sutarčių nagrinėjimo tvarka, įskaitant, jei reikia, skundų nagrinėjimo įstaigą, nepažeidžiant teisės pateikti ieškinį;

m) draudimo sutarčiai taikoma teisė, kai šalys negali laisvai pasirinkti, arba, jeigu šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, teisė, kurią siūlo pasirinkti gyvybės draudimo įmonė.

4. Be to, siekiant, kad draudėjas aiškiai suvoktų riziką, kurią jis prisiima pagal sutartį, teikiama papildoma informacija.

5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjui pranešama apie visus pasikeitimus, susijusius su toliau nurodyta informacija:

a) draudimo liudijimo bendrosios ir specialiosios sąlygos;

b) gyvybės draudimo įmonės ir, prireikus, filialo, kuris sudarė draudimo sutartį, pavadinimas, jos teisinis statusas arba pagrindinės buveinės adresas;

c) visa 3 dalies d–j punktuose išvardyta informacija pasikeitus draudimo liudijimo sąlygoms arba pasikeitus draudimo sutarčiai taikomai teisei;

d) kiekvienais metais informacija apie draudiko pelno dalies dydį.

Jei rengdamas gyvybės draudimo pasiūlymą ar sudarydamas gyvybės draudimo sutartį draudikas pateikia duomenis, susijusius su galimomis didesnėmis ir mažesnėmis už tas, kurios numatytos sutartyje, mokėjimų sumomis, draudikas pateikia draudėjui skaičiavimo pavyzdį, pagal kurį nustatomas galimas mokėjimo terminas taikant įmokų apskaičiavimo principą pagal tris skirtingas palūkanų normas. Tai netaikoma terminuotam draudimui ir sutartims. Draudikas aiškiai ir suprantamai informuoja draudėją apie tai, kad skaičiavimo pavyzdys yra tik apskaičiavimo modelis, pagal kurį skaičiavimas atliekamas remiantis hipotetinėmis prielaidomis, ir kad remdamasis skaičiavimo pavyzdžiu, draudėjas negali pateikti jokių sutartinių pretenzijų.

Draudimų su teise dalytis pelną atveju draudikas kasmet raštu informuoja draudėją apie draudėjo išmokų būklę, įtraukdamas pelno dalį. Be to, jeigu draudikas pateikė duomenis, susijusius su galima būsimąja pelno dalies raida, draudikas informuoja draudėją apie dabartinės raidos ir pradinių duomenų skirtumus.

6. 2–5 dalyse nurodyta informacija pateikiama raštu aiškiai ir tiksliai, oficialia valstybės narės, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, kalba.

Tačiau tokia informacija gali būti pateikta kita kalba, jeigu to prašo draudėjas, ir valstybės narės teisė tai leidžia, arba draudėjas pats gali pasirinkti sutarčiai taikomą teisę.

7. Valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas, gali reikalauti, kad gyvybės draudimo įmonės be 2–5 dalyse išvardytos informacijos teiktų ir papildomą informaciją, tačiau tik tada, jeigu tai reikalinga, kad draudėjas suvoktų esminius įsipareigojimo elementus.

8. Išsamias 1–7 dalių įgyvendinimo taisykles nustato valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas.