13 straipsnis. Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1. draudimo įmonė – tiesioginio gyvybės arba ne gyvybės draudimo įmonė, kuri yra gavusi leidimą pagal 14 straipsnį;

2. priklausoma draudimo įmonė – draudimo įmonė, kurios savininkė yra finansų įmonė (išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę arba draudimo ar perdraudimo įmonių grupę pagal 212 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas) arba ne finansų įmonė, kai tokios draudimo įmonės tikslas – drausti išimtinai įmonės ar įmonių, kurioms ji priklauso, arba įmonės ar įmonių grupės, kurios narė ji yra, riziką;

3. trečiosios šalies draudimo įmonė – įmonė, kuriai reikėtų leidimo draudimo įmonės veiklai vykdyti pagal 14 straipsnį, jei jos pagrindinė buveinė būtų Bendrijoje;

4. perdraudimo įmonė – įmonė, gavusi leidimą vykdyti perdraudimo veiklą pagal 14 straipsnį;

5. priklausoma perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kurios savininkė yra finansų įmonė, (išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę arba draudimo ar perdraudimo įmonių grupę pagal 212 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas) arba ne finansų įmonė, kai tokios perdraudimo įmonės tikslas – perdrausti išimtinai įmonės ar įmonių, kurioms ji priklauso, arba įmonės ar įmonių grupės, kurios narė ji yra, riziką;

6. trečiosios šalies perdraudimo įmonė – įmonė, kuriai reikėtų leidimo perdraudimo įmonės veiklai vykdyti pagal 14 straipsnį, jeigu jos pagrindinė buveinė būtų Bendrijoje;

7. perdraudimas – viena iš šių veiklos rūšių:

a) veikla, kuria prisiimama draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės arba kitos perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės perdraudimo įmonės perduodama rizika;

b) „Lloyd's“ draudikų asociacijos atveju – veikla, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus „Lloyd's“ draudikų asociaciją, prisiima bet kurio „Lloyd's“ nario perduodamą riziką; arba

c) draudimo paslaugos, perdraudimo įmonės teikiamos įstaigai, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341;

8. buveinės valstybė narė – bet kuri iš šių valstybių narių:

a) ne gyvybės draudimo atveju – valstybė narė, kurioje yra riziką draudžiančios draudimo įmonės pagrindinė buveinė;

b) gyvybės draudimo atveju – valstybė narė, kurioje yra draudimo įmonės, prisiėmusios įsipareigojimus, pagrindinė buveinė; arba

c) perdraudimo atveju – valstybė narė, kurioje yra pagrindinė perdraudimo įmonės buveinė;

9. priimančioji valstybė narė – valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje yra draudimo arba perdraudimo įmonės filialas arba kurioje ji teikia paslaugas; gyvybės ir ne gyvybės draudimo atveju valstybė narė, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, reiškia atitinkamai valstybę narę, kurioje prisiimtas įsipareigojimas ir valstybę narę, kurioje yra rizika, jei tą įsipareigojimą vykdo arba riziką draudžia kitoje valstybėje narėje esanti draudimo įmonė ar filialas;

10. priežiūros institucija – nacionalinė valdžios institucija ar nacionalinės valdžios institucijos, pagal įstatymus ar kitus teisės aktus įgaliotos prižiūrėti draudimo ar perdraudimo įmones;

11. filialas – draudimo arba perdraudimo įmonės atstovybė arba filialas, esantis valstybės narės, išskyrus buveinės valstybę narę, teritorijoje;

12. įmonės padalinys – jos pagrindinė buveinė arba bet kuris jos filialas;

13. valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika – bet kuri:

a) valstybė narė, kurioje yra nuosavybė, jeigu draudimas yra susijęs su pastatais arba su pastatais ir juose esančiu turtu, jeigu šis turtas yra apdraustas ta pačia draudimo sutartimi;

b) valstybė narė, kurioje yra atlikta registracija, jeigu draudimas yra susijęs su bet kokios rūšies transporto priemonėmis;

c) valstybė narė, kurioje draudėjas gavo draudimo liudijimą, jeigu tai yra liudijimai, sudaryti ne ilgesniam negu keturių mėnesių laikotarpiui, apdraudžiant kelionių ar atostogų rizikas nesvarbu, kuriai draudimo grupei jos priklausytų;

d) visais a, b arba c punktuose aiškiai neapibrėžtais atvejais – valstybė narė, kurioje yra:

i) įprastinė draudėjo gyvenamoji vieta, arba

ii) jeigu draudėjas yra juridinis asmuo – to draudėjo padalinys, su kuriuo susijusi draudimo sutartis;

14. valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas – valstybė narė, kurioje yra:

a) įprastinė draudėjo gyvenamoji vieta, arba

b) jeigu draudėjas yra juridinis asmuo – to draudėjo padalinys, su kuriuo susijusi draudimo sutartis;

15. patronuojanti įmonė – patronuojanti įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje;

16. dukterinė įmonė – dukterinė įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, įskaitant jos pačios dukterines įmones;

17. glaudus ryšys – ryšys tarp dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu, arba kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų yra kontrolės santykiais nuolat susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu;

18. kontrolė – santykiai tarp patronuojančios ir dukterinės įmonės, kaip nustatyta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba panašūs santykiai tarp bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės;

19. grupės vidaus sandoris – visos operacijos, kuriose draudimo ar perdraudimo įmonė, vykdydama sutartinę arba nesutartinę ir su mokėjimu susijusią arba nesusijusią prievolę, tiesiogiai arba netiesiogiai pasikliauna kitomis tos pačios grupės įmonėmis ar bet kuriuo fiziniu arba juridiniu asmeniu, kurį su tos grupės įmonėmis sieja glaudūs ryšiai;

20. dalyvavimas – įmonėje tiesiogiai ar kontrolės būdu turima 20 % ar daugiau balsavimo teisių ar įmonės kapitalo nuosavybė;

21. akcijų paketas – įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai turimos akcijos, sudarančios 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžiančios daryti esminę įtaką tos įmonės valdymui;

22. reguliuojama rinka – bet kuri iš šių rinkų:

a) valstybėje narėje esančios rinkos atveju – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte; arba

b) trečiojoje šalyje esančios rinkos atveju – finansų rinka, atitinkanti šias sąlygas:

i) ji yra pripažinta draudimo įmonės buveinės valstybės narės ir atitinka reikalavimus, panašius į tuos, kurie nustatyti Direktyvoje 2004/39/EB; ir

ii) finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje rinkoje, kokybė yra panaši į priemonių, kuriomis prekiaujama buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ar rinkose, kokybę;

23. nacionalinis draudikų biuras – nacionalinis draudikų biuras, kaip apibrėžta Direktyvos 72/166/EEB 1 straipsnio 3 dalyje;

24. nacionalinis garantinis fondas – institucija, nurodyta Direktyvos 84/5/EEB 1 straipsnio 4 dalyje;

25. finansų įmonė – bet kuris iš toliau išvardytų subjektų:

a) kredito įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas banko paslaugas teikianti įmonė, kaip atitinkamai apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1, 5 ir 21 dalyse;

b) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta 212 straipsnio 1 dalies f punkte;

c) investicinė įmonė arba finansų įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte; arba

d) mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 dalyje;

26. specialiosios paskirties įmonė (SPĮ) – įeinanti į kitų juridinių asmenų sudėtį arba ne, išskyrus veikiančią draudimo ar perdraudimo įmonę, kuri prisiima draudimo ar perdraudimo įmonių riziką ir kuri visiškai finansuoja tokios rizikos tikimybę pajamomis, gautomis išleidus skolos vertybinius popierius, arba naudodama bet kokią kitą finansavimo priemonę, kai skolintojų arba finansavimo priemonės teikėjo teisė atgauti paskolintas lėšas priklauso nuo tokios įmonės perdraudimo įsipareigojimų;

27. didelės rizikos yra:

a) rizikos, priskirtos I priedo A dalies 4, 5, 6, 7, 11 ir 12 grupėms;

b) rizikos, priskirtos I priedo A dalies 14 ir 15 grupėms, jeigu draudėjas profesionaliai užsiima gamybine, komercine veikla arba vienos iš laisvųjų profesijų veikla, o rizikos yra susijusios su tokia veikla;

c) rizikos, priskirtos I priedo A dalies 3, 8, 9, 10, 13 ir 16 grupėms, jeigu draudėjas viršija mažiausiai dviejų iš šių kriterijų dydžius:

i) bendra balanso suma: 6 600 000 EUR ;

ii) grynoji apyvarta, kaip apibrėžta 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtojoje Tarybos direktyvoje 78/660/EEB, grindžiamoje Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių: 13 600 000 EUR ;

iii) vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus: 250.

Jeigu draudėjas priklauso įmonių grupei, kuriai rengiama konsoliduota finansinė atskaitomybė pagal Direktyvos 83/349/EEB nuostatas, pirmos pastraipos c punkte išdėstyti kriterijai taikomi remiantis konsoliduota finansine atskaitomybe.

Valstybės narės gali priskirti profesionalių asociacijų, bendrųjų įmonių arba laikinų susivienijimų draudžiamą riziką pirmos pastraipos c punkte nurodytai kategorijai;

28. užsakomosios paslaugos – paslaugos pagal bet kokia forma sudarytą draudimo ar perdraudimo įmonės ir prižiūrimo arba neprižiūrimo paslaugų teikėjo susitarimą, pagal kurį tas paslaugų teikėjas tiesiogiai arba per kitą paslaugų teikėją teikia paslaugas arba vykdo veiklą, kurią kitu atveju vykdytų pati draudimo ar perdraudimo įmonė;

29. valdymo sistemos „funkcija“ – vidaus gebėjimas atlikti praktines užduotis; valdymo sistema apima rizikos valdymo funkciją, atitikties užtikrinimo funkciją, vidaus audito funkciją ir aktuarinę funkciją;

30. draudimo rizika – nuostolių rizika arba rizika, susijusi su nepalankiais draudimo įsipareigojimų vertės pokyčiais, kurių priežastis – netinkamos kainų nustatymo ir atidėjinių sudarymo prielaidos;

31. rinkos rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties pokyčių rizika, atsirandanti tiesiogiai ar netiesiogiai dėl turto, įsipareigojimų ir finansinių priemonių rinkos kainų lygių svyravimo ir nepastovumo;

32. kredito rizika – nuostolių arba nepalankių finansinės padėties pokyčių rizika, atsirandanti dėl vertybinių popierių emitentų, sandorio šalių ir visų skolininkų, kurie turi įtakos draudimo ir perdraudimo įmonėms, mokumo būklės pokyčių ir pasireiškianti sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos, skirtumo rizikos (angl. spread risk) arba rinkos rizikos koncentracijos forma;

32a. reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba pripažinimas pagal to reglamento 25 straipsnį;

33. operacinė rizika – nuostolio, atsirandančio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, darbuotojų ar sistemų arba išorės įvykių, rizika;

34. likvidumo rizika – rizika, kad draudimo ir perdraudimo įmonės nesugebės realizuoti investicijų ir kito turto, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus suėjus terminui;

35. koncentracijos rizika – visos rizikos pozicijos, kuriose nuostolių tikimybė yra pakankamai didelė, kad keltų grėsmę draudimo ir perdraudimo įmonių mokumui ar finansinei būklei;

36. rizikos mažinimo priemonės – visos priemonės, kuriomis naudodamosi draudimo ir perdraudimo įmonės gali perduoti visą riziką ar jos dalį kitai šaliai;

37. diversifikacijos efektai – draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių prisiimtos rizikos sumažėjimas, susijęs su jų veiklos diversifikavimu, kai nepalankus vienos rizikos poveikis gali būti kompensuojamas palankesniu kitos rizikos poveikiu, kai tos rizikos nėra visiškai susiję;

38. tikimybių pasiskirstymo prognozė – matematinė funkcija, pagal kurią nustatoma išsamaus tarpusavyje nesuderinamų ateities įvykių rinkinio išsipildymo tikimybė;

39. rizikos matas – matematinė funkcija, pagal kurią tam tikra tikimybių pasiskirstymo prognozė įvertinama pinigų suma ir kuri monotoniškai didėja didėjant prisiimtos rizikos, kuria grindžiama ta tikimybių pasiskirstymo prognozė, lygiui;

40. išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (ECAI) – kredito reitingų agentūra, kuri yra užregistruota arba sertifikuota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, arba centrinis bankas, kuris nustato kredito reitingus, kuriems tas reglamentas netaikomas.