35 straipsnis. Informacija, kurią reikia pateikti priežiūros tikslais

1. Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės pateiktų priežiūros institucijoms informaciją, būtiną vykdyti priežiūrą, atsižvelgiant į 27 ir 28 straipsniuose nustatytus priežiūros tikslus. Tokia informacija apima bent informaciją, būtiną toliau nurodytiems tikslams pasiekti įgyvendinant 36 straipsnyje nurodytą procesą:

a) įvertinti įmonių taikomą valdymo sistemą, jų vykdomą veiklą, mokumo vertinimo principus, rizikas, su kuriomis susiduriama, rizikos valdymo sistemas, taip pat įmonių kapitalo struktūrą, poreikius ir valdymą;

b) priimti bet kokius tinkamus sprendimus, kurių reikia įgyvendinant priežiūros teises ir pareigas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų šiuos įgaliojimus:

a) nustatyti 1 dalyje nurodytos informacijos, kurią jų reikalavimu turi pateikti draudimo ir perdraudimo įmonės toliau nurodytais laikotarpiais, pobūdį, apimtį ir formą:

i) iš anksto nustatytais laikotarpiais;

ii) įvykus iš anksto apibrėžtiems įvykiams;

iii) atliekant su draudimo ar perdraudimo įmonės būkle susijusius tyrimus;

b) gauti visą informaciją apie tarpininkų sudarytas sutartis arba su trečiosiomis šalimis sudarytas sutartis;

c) reikalauti informacijos iš išorės ekspertų, pavyzdžiui, auditorių ir aktuarų.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją sudaro:

a) kokybiniai ar kiekybiniai duomenys arba bet koks tinkamas jų derinys;

b) praeities, dabarties ar ateities duomenys arba bet koks tinkamas jų derinys;

c) vidaus ar išorės šaltinių duomenys arba bet koks tinkamas jų derinys.

4. 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija atitinka šiuos principus:

a) ji turi atspindėti atitinkamos įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir visų pirma tai veiklai būdingą riziką;

b) ji turi būti prieinama, visais atžvilgiais išsami, palyginama ir laikui bėgant turi išlikti nuosekli; ir

c) ji turi būti aktuali, patikima ir suprantama.

5. Valstybės narės reikalauja iš draudimo ir perdraudimo įmonių turėti tinkamas sistemas ir struktūras, kad galėtų laikytis 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, taip pat rašytinę politiką, patvirtintą draudimo ar perdraudimo įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo, kurią taikant būtų nuolat užtikrinamas pateikiamos informacijos tinkamumas.

6. Nedarant poveikio 129 straipsnio 4 dalies taikymui, jei 2 dalies a punkto i papunktyje nurodyti iš anksto nustatyti laikotarpiai yra trumpesni nei vieneri metai, atitinkamos priežiūros institucijos gali apriboti reikalavimus dėl priežiūros tikslais reguliariai teikiamų ataskaitų tais atvejais, kai:

a) tos informacijos pateikimas būtų per didelė našta, palyginti su įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu;

b) informacija pateikiama bent kartą per metus.

Priežiūros institucijos neriboja reikalavimų dėl reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų, kurios teikiamos dažniau nei kartą per metus, kurias teikia grupei, kaip apibrėžta 212 straipsnio 1 dalies c punkte, priklausančios draudimo ar perdraudimo įmonės, nebent atitinkama įmonė galėtų priežiūros institucijai patenkinamai įrodyti, kad dažniau nei kartą per metus priežiūros tikslais reguliariai teikiamos ataskaitos nėra tinkamos dėl grupės veiklai būdingos rizikos pobūdžio, masto ir sudėtingumo.

Reikalavimai dėl reguliarių priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų apribojami tik įmonėms, kurios kontroliuojama konkrečios valstybės narės atitinkamai gyvybės ir ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis neviršija 20 %, kai ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra pasirašytų įmokų suma, o gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra techninių atidėjinių suma.

Priežiūros institucijos nustatydamos įmonių tinkamumą tų apribojimų taikymui teikia pirmenybę mažiausioms įmonėms.

7. Atitinkamos priežiūros institucijos gali apriboti reikalavimus dėl reguliarių priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų arba atleisti draudimo ir perdraudimo įmones nuo papunkčiui pateikiamų ataskaitų pareigos, jei:

a) tos informacijos pateikimas būtų per didelė našta, palyginti su įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu;

b) tos informacijos pateikimas nebūtinas veiksmingai atitinkamos įmonės veiklos priežiūrai;

c) atitinkama išimtimi nekenkiama atitinkamų finansų sistemų stabilumui Sąjungoje; ir

d) įmonė pajėgi teikti atitinkamą informaciją ad hoc.

Priežiūros institucijos neatleidžia draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios priklauso grupei, kaip apibrėžta 212 straipsnio 1 dalies c punkte, nuo papunkčiui pateikiamų ataskaitų pareigos, nebent atitinkama įmonė galėtų priežiūros institucijai patenkinamai įrodyti, kad papunkčiui teikiamos ataskaitos nėra tinkamos dėl grupės veiklai būdingos rizikos pobūdžio, masto ir sudėtingumo, taip pat atsižvelgiant į finansinio stabilumo tikslą.

Nuo pareigos teikti ataskaitas papunkčiui atleidžiamos tik įmonės, kurios kontroliuojama konkrečios valstybės narės atitinkamai gyvybės ir ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis neviršija 20 %, kai ne gyvybės draudimo arba perdraudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra pasirašytų įmokų suma, o gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra techninių atidėjinių suma.

Priežiūros institucijos nustatydamos įmonių tinkamumą tų išimčių taikymui teikia pirmenybę mažiausioms įmonėms.

8. Taikant 6 ir 7 dalis ir vykdant priežiūros tikslais atliekamos peržiūros procedūrą, priežiūros institucijos įvertina, ar atitinkamos informacijos pateikimas būtų per didelė našta, palyginti su įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, atsižvelgdamos bent į:

a) įmonės draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį;

b) įmonės įsipareigojimų, susijusių su reikalavimais ir išmokomis, svyravimus;

c) rinkos riziką, kurią kelia įmonės investicijos;

d) rizikos koncentracijos lygį;

e) bendrą skaičių gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos grupių, kurioms suteikiamas leidimas;

f) galimą įmonės turto valdymo poveikį finansiniam stabilumui;

g) 5 dalyje nurodytas įmonės sistemas ir struktūras, naudojamas informacijai priežiūros tikslais teikti, ir rašytinę politiką;

h) įmonės valdymo sistemos tinkamumą;

i) mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą atitinkantį nuosavų lėšų lygį;

j) tai, ar įmonė yra priklausoma draudimo ar perdraudimo įmonė, draudžianti tik nuo rizikos, kuri siejama su pramonės arba prekybos grupe, kuriai priklauso įmonė.

9. Komisija laikydamasi 301a straipsnio priima deleguotuosius aktus, kurias išsamiau nustatoma šio straipsnio 1–4 dalyse nurodyta informaciją ir tos informacijos pateikimo terminai, kad tinkamu mastu užtikrintų ataskaitų teikimo priežiūros institucijoms konvergenciją.

10. Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, taikomų reguliarioms priežiūros tikslais teikiamoms ataskaitoms ir susijusių su šablonais, naudojamais teikiant priežiūros institucijoms 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

11. Siekiant padidinti 6 ir 7 dalių taikymo darną ir nuoseklumą, EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį parengia gaires, skirtas 6 ir 7 dalių trečioje pastraipoje nurodytų kontroliuojamų rinkos dalių nustatymo metodams išsamiau išdėstyti.