74 straipsnis. Gyvybės ir ne gyvybės draudimo valdymo atskyrimas

1. 73 straipsnyje nurodytas atskiras valdymas organizuojamas taip, kad gyvybės draudimo veikla būtų aiškiai atskirta nuo ne gyvybės draudimo veiklos.

Neturi būti pakenkta atitinkamiems gyvybės ir ne gyvybės draudėjų interesams, ir visų pirma gyvybės draudėjai turi gauti tiek naudos iš gyvybės draudimo veiklos pelno, tartum gyvybės draudimo įmonė vykdytų tik gyvybės draudimo veiklą.

2. Nedarant poveikio 100 ir 128 straipsnių taikymui, 73 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytos draudimo įmonės skaičiuoja:

a) sąlyginį savo gyvybės draudimo ar perdraudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą taip, lyg atitinkama įmonė vykdytų tik tą veiklą, remdamosi atskiromis 6 dalyje nurodytomis ataskaitomis; ir

b) sąlyginį savo ne gyvybės draudimo ar perdraudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą, apskaičiuotą taip, lyg atitinkama įmonė vykdytų tik tą veiklą, remdamosi atskiromis 6 dalyje nurodytomis ataskaitomis.

3. 73 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytos draudimo įmonės padengia bent toliau nurodytus reikalavimus lygiaverte tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų suma:

a) sąlyginį gyvybės draudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą;

b) sąlyginį ne gyvybės draudimo veiklos minimalaus kapitalo reikalavimą.

Pirmoje pastraipoje nurodyti minimalūs finansiniai įsipareigojimai, susiję su gyvybės draudimo veikla ir ne gyvybės draudimo veikla, neturi būti vykdomi kitos veiklos šakos sąskaita.

4. Tol, kol vykdomi 3 dalyje nurodyti minimalūs finansiniai įsipareigojimai ir jeigu informuojama priežiūros institucija, įmonė 100 straipsnyje nurodytam mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti gali panaudoti atskirai įrašytus tinkamų nuosavų lėšų elementus, dar turimus vienai ar kitai veiklai vykdyti.

5. Priežiūros institucijos išnagrinėja gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos rezultatus, kad įsitikintų, jog vykdomi 1–4 dalių reikalavimai.

6. Atskaitomybė rengiama taip, kad gyvybės ir ne gyvybės draudimo rezultatų šaltiniai būtų parodomi atskirai. Visos pajamos, visų pirma įmokos, perdraudikų mokėjimai ir investicinės veiklos pajamos, taip pat išlaidos, visų pirma draudimo atsiskaitymai, papildomi techniniai atidėjiniai, perdraudimo įmokos ir draudimo veiklos sąnaudos suskirstomos pagal kilmę. Abiems draudimo šakoms bendri elementai įrašomi į apskaitą laikantis proporcingo paskirstymo metodų, kuriuos patvirtina priežiūros institucija.

Draudimo įmonės, remdamosi atskaitomybe, parengia ataskaitą, kurioje pagal 98 straipsnio 4 dalį aiškiai nurodomi kiekvieną sąlyginį minimalaus kapitalo reikalavimą, kaip nurodyta 2 dalyje, dengiantys tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų elementai.

7. Jei vienos draudimo šakos tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų elementų suma yra nepakankama, kad būtų galima įvykdyti minimalius finansinius įsipareigojimus, nurodytus 3 dalies pirmoje pastraipoje, priežiūros institucijos tos draudimo šakos veiklai, kurios suma yra nepakankama, taiko šioje direktyvoje numatytas priemones, neatsižvelgiant į kitos šakos veiklos rezultatus.

Nukrypstant nuo 3 dalies antros pastraipos, tarp tų priemonių gali būti ir leidimas atlikti tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų elementų pervedimus iš vienos šakos į kitą.