3 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1. medžiaga – cheminis elementas ir jo junginiai, išskyrus šias medžiagas:

a) radioaktyviąsias medžiagas, kaip apibrėžta 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvos 96/29/Euratomas, nustatančios pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus, 1 straipsnyje;

b) genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, kaip apibrėžta 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/41/EB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo 2 straipsnio b punkte;

c) genetiškai modifikuotus organizmus, kaip apibrėžta 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką 2 straipsnio 2 punkte;

2. tarša – žmonių veiklos sukeliamas tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos, triukšmo ar kvapų skleidimas ore, vandenyje ar žemėje, galintis pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkos kokybei, darantis žalą materialiajam turtui, mažinantis galimybę naudotis aplinkos teikiama nauda ar kitu teisėtu naudojimusi aplinka arba trukdantis naudotis aplinkos teikiama nauda ar kitu teisėtu naudojimusi aplinka;

3. įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių I priede, Ia priede arba VII priedo 1 dalyje išvardytų rūšių veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, kuri techniškai susijusi su tuose prieduose išvardytų rūšių veikla ir gali sukelti teršalų išmetimą ir taršą;

4. teršalų išmetimas – medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išmetimas iš organizuotų arba arba pasklidųjų taršos šaltinių į orą, vandenį arba žemę;

5. išmetamų teršalų ribinė vertė – išmetamų teršalų masė, išreikšta tam tikrais parametrais, koncentracija ir (arba) lygiu, kurių negalima viršyti per vieną arba kelis laikotarpius;

5a. aplinkosauginio veiksmingumo ribinė vertė – leidime nurodyta veiksmingumo vertė, išreikšta nustatytoms sąlygoms tam tikrais konkrečiais parametrais;

6. aplinkos kokybės norma – Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kuriuos konkrečiu laikotarpiu turi atitikti tam tikra aplinka arba konkreti jos dalis, visuma;

7. leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį arba tokio dalį;

8. bendrosios privalomos taisyklės – bent sektoriaus lygiu nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės ar kitos sąlygos, kurios pritaikytos tiesioginiam naudojimui nustatant leidimo sąlygas;

9. esminis pakeitimas – įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimas, arba išplėtimas, kuris gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai;

9a. esminė pramonės pertvarka – pramonės ūkio subjektų vykdomas naujų gamybos būdų arba geriausių prieinamų gamybos būdų, susijusių su esminiais viso įrenginio ar jo dalies projekto ar technologijos pakeitimais arba esamo įrenginio pakeitimu nauju įrenginiu, įgyvendinimas, kuriuo sudaromos sąlygos itin reikšmingai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, laikantis poveikio klimatui neutralumo tikslo, ir optimizuojama papildoma nauda aplinkai bent iki tokio lygio, kurį galima pasiekti pasitelkiant taikytinose GPGB išvadose nurodytus gamybos būdus, atsižvelgiant į poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams;

10. geriausi prieinami gamybos būdai – veiksmingiausia ir pažangiausia veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri nurodo, ar tam tikras gamybos būdas praktiškai gali būti pagrindu nustatant išmetamų teršalų ribines vertes ir kitas leidimo sąlygas, siekiant išvengti taršos, o jei tai neįmanoma, – mažinti teršalų išmetimą ir jų poveikį visai aplinkai:

a) gamybos būdai – naudojama technologija, ir įrenginio projektavimo, statybos, priežiūros, eksploatavimo ir uždarymo būdas;

b) prieinami gamybos būdai – gamybos būdai, išplėtoti taip, kad juos būtų galima taikyti atitinkamame pramonės sektoriuje, esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, atsižvelgiant į jų sąnaudas ir pranašumą, nepaisant to, ar tie gamybos būdai taikomi arba kuriami Sąjungoje, jei tik jie yra pagrįstai prieinami ūkio subjektui;

c) geriausi – veiksmingiausi, siekiant aukšto aplinkos, kaip visumos, apsaugos lygio, be kita ko, žmonių sveikatos ir klimato apsaugos požiūriu;

11. GPGB informacinis dokumentas – dokumentas, parengtas remiantis pagal 13 straipsnį surengtu pasikeitimu informacija, kuris skirtas apibrėžtai veiklai ir kuriame visų pirma aprašomi taikomi gamybos būdai, esami išmetamų teršalų ir energijos suvartojimo kiekiai, gamybos būdai, kuriuos galima laikyti GPGB, taip pat GPGB išvados ir visi nauji gamybos būdai, skiriant ypatingą dėmesį III priede išvardytiems kriterijams;

12. GPGB išvados – dokumentas, į kurį įtrauktos GPGB informacinio dokumento dalys, kuriose išdėstomos išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų ir naujų gamybos būdų, jie aprašomi, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių, išmetamųjų teršalų kiekiai, susiję su tų gamybos būdų taikymu, aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su tų gamybos būdų taikymu, aplinkosaugos vadybos sistemos turinys, įskaitant lyginamuosius indeksus, susijusią stebėseną, susijusius suvartojimo lygius ir, kai tinkama, atitinkamos vietos atkūrimo priemones;

12a. eksploatavimo taisyklės – į leidimus arba bendrąsias privalomas taisykles, skirtus Ia priede nurodytai veiklai vykdyti, įtrauktos taisyklės, kurios nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes, aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes, susijusius stebėsenos reikalavimus ir, kai aktualu, paskleidimo žemėje praktiką, taršos prevencijos ir mažinimo praktiką, mitybos valdymą, pašarų ruošimą, laikymą, mėšlo tvarkymą, įskaitant mėšlo rinkimą, sandėliavimą, perdirbimą bei paskleidimą žemėje, ir negyvų gyvūnų sandėliavimą, ir kurios atitinka geriausių prieinamų gamybos būdų naudojimą;

13. išmetamų teršalų kiekiai, susiję su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu – įvairūs išmetamų teršalų kiekiai, susidarantys įprastomis eksploatacijos sąlygomis taikant GPGB išvadose aprašytus geriausius prieinamus gamybos būdus arba geriausių prieinamų gamybos būdų derinius, išreikšti vidurkiais per tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į konkrečiai nustatytas sąlygas;

13a. aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu, – aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, gaunami įprastomis eksploatacijos sąlygomis taikant GPGB arba jų derinį, kaip aprašyta GPGB išvadose;

13aa. aplinkosauginis veiksmingumas – veiksmingumas, susijęs su suvartojimo lygiais, efektyviu išteklių naudojimu, susijusiu su medžiagomis, vandeniu ir energijos ištekliais, medžiagų ir vandens pakartotiniu naudojimu ir atliekų susidarymu;

13b. lyginamieji indeksai – orientacinis aplinkosauginio veiksmingumo lygių, susijusių su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu, intervalas, kuriuo remiamasi AVS;

14. naujas gamybos būdas – pramoninei veiklai skirtas naujoviškas metodas, kurį komerciškai išplėtojus būtų galima arba užtikrinti geresnį žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, arba užtikrinti bent tokį patį žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį ir sumažinti sąnaudas labiau nei naudojant esamus geriausius prieinamus gamybos būdus;

15. ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį arba bendro atliekų deginimo įrenginį, arba tokio įrenginio dalį, arba, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose - kuriam suteikti ekonominiai įgaliojimai spręsti techninius įrenginio klausimus;

16. visuomenė – vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys ir pagal nacionalinės teisės aktus arba praktiką jų asociacijos, organizacijos ar grupės;

17. suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai turėjo ar gali turėti poveikį sprendimo išduoti ar atnaujinti leidimą arba leidimo sąlygas priėmimas arba kuri yra suinteresuota tokio sprendimo priėmimu; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, skatinančios žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugą ir atitinkančios visus reikalavimus pagal nacionalinę teisę, laikomos suinteresuotomis;

18. pavojingos medžiagos – medžiagos arba mišiniai, kaip apibrėžta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo 3 straipsnyje;

19. pradinės būklės ataskaita – informacija apie dirvožemio ir požeminių vandenų užterštumą atitinkamomis pavojingomis medžiagomis;

20. požeminis vanduo – požeminis vanduo, kaip apibrėžta 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 2 straipsnio 2 punkte;

21. dirvožemis – viršutinis Žemės plutos sluoksnis, esantis tarp pamatinės uolienos ir paviršiaus. Dirvožemį sudaro mineralinės dalelės, organinė medžiaga, vanduo, oras ir gyvi organizmai;

22. aplinkosauginis tikrinimas – visi veiksmai, įskaitant patikrinimus vietoje, teršalų išmetimo stebėseną ir vidinių pranešimų bei tolesnės veiklos dokumentų tikrinimus, vidaus stebėsenos tikrinimą, naudojamų būdų ir įrenginio aplinkosauginio valdymo tinkamumo tikrinimą, kuriuos atlieka kompetentinga institucija arba kurie atliekami jos vardu, siekiant patikrinti, ar įrenginiai atitinka jų leidimo sąlygas, bei skatinti atitikti šias sąlygas ir prireikus stebėti jų poveikį aplinkai;

23. naminiai paukščiai – naminiai paukščiai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 4 straipsnio 9 punkte;

23a. kiaulės – kiaulės, kaip jos apibrėžtos Tarybos direktyvos 2008/120/EB 2 straipsnyje;

23b. sutartinis ūkinis gyvūnas – standartinis matavimo vienetas, leidžiantis apibendrinti įvairių kategorijų ūkinius gyvūnus, kad būtų galima juos palyginti, ir jis apskaičiuojamas taikant Ia priede išvardytus atskirų kategorijų ūkinių gyvūnų koeficientus;

24. kuras – kietoji, skystoji arba dujinė degi medžiaga;

25. kurą deginantis įrenginys – techninis įrenginys, kuriame kuras oksiduojamas, kad būtų galima panaudoti taip gautą šilumą;

26. kaminas – konstrukcija, kuri turi vieną arba kelis dūmtakius ir per kurią išmetamosios dujos išleidžiamos į orą;

27. eksploatavimo valandos – valandomis išreikštas laikas, kai visas kurą deginantis įrenginys arba jo dalis veikia ir į orą išmetami teršalai, išskyrus paleidimo ir sustabdymo laikotarpius;

28. nusierinimo laipsnis – sieros kiekio, kuris nėra išmetamas į orą iš kurą deginančio įrenginio per nurodytą laiką, santykis su sieros kiekiu kietajame kure, sunaudojamame kurą deginančiame įrenginyje per tą patį laikotarpį;

29. vietinis kietasis kuras – natūraliai gamtoje esantis kietasis kuras, kuris naudojamas specialiai tam kurui suprojektuotuose įrenginiuose ir kuris išgaunamas vietoje;

30. pagrindinis kuras – kuras, kuriam iš visų kuro rūšių, naudojamų įvairų kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriuose savo reikmėms atskirai arba kartu su kitomis kuro rūšimis naudojami perdirbant žalią naftą susidarantys distiliavimo ir konversijos likučiai, nustatyta aukščiausia išmetamų teršalų ribinė vertė kaip nustatyta V priedo 1 dalyje, arba, jeigu kelių rūšių kurui nustatyta vienoda išmetamų teršalų ribinė vertė, kuras, kurio šiluminė galia yra didžiausia;

31. biomasė reiškia bet kurią šių apibrėžčių:

a) produktai, kuriuos sudaro iš žemės ūkio arba miškininkystės veiklos gauta augalinė medžiaga, kuri gali būti naudojama kaip kuras energijai gauti,

b) toliau išvardytos atliekos:

i) žemės ūkio ir miškininkystės veiklos augalinės atliekos;

ii) maisto perdirbimo pramonės augalinės atliekos, jeigu gaunama šiluma yra panaudojama;

iii) pluoštinės augalinės atliekos, gaunamos gaminant medienos masę ir popierių iš medienos masės, jeigu jos yra kartu sudeginamos gamybos vietoje, o gauta šiluma panaudojama;

iv) kamštinės medienos atliekos;

v) medienos atliekos, išskyrus tas medienos atliekas, kuriose dėl medžiagų apdirbimo medienos konservantais arba dengimo gali būti halogenintų organinių junginių arba sunkiųjų metalų; ir kuriose ypač yra tokių medienos atliekų iš statybos ir nugriovimo atliekų;

32. įvairų kurą deginantis įrenginys – kurą deginantis įrenginys, kuriame tuo pačiu metu arba pakaitomis gali būti deginamas dviejų arba daugiau rūšių kuras;

33. dujų turbina – rotacinė mašina, šilumos energiją paverčianti mechaniniu darbu, dažniausiai susidedanti iš kompresoriaus, šiluminio įtaiso, kuriame kuras oksiduojamas, kad būtų šildomas darbinis skystis ir turbina;

34. dujinis variklis – vidaus degimo variklis, veikiantis pagal Otto ciklą naudojant kibirkštinį uždegimą arba, dviejų rūšių degalus naudojančio variklio atveju, – uždegimą nuo suspaudimo degalams deginti;

35. dyzelinis variklis – vidaus degimo variklis, veikiantis pagal dyzelinį ciklą naudojant uždegimą nuo suspaudimo degalams deginti;

36. maža atskira sistema – maža atskira sistema, kaip apibrėžta 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 2 straipsnio 26 punkte;

37. atliekos – atliekos, kaip apibrėžta 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 1 punkte;

38. pavojingos atliekos – pavojingos atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 2 punkte;

39. įvairios komunalinės atliekos – buitinės atliekos, taip pat komercinės, pramoninės ir įstaigų atliekos, savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į buitines, bet išskyrus Sprendimo 2000/532/EB priedo 20 01 pozicijoje nurodytas frakcijas, kurios atskirai surenkamos taršos šaltinio vietoje, ir išskyrus kitas to priedo 20 02 pozicijoje nurodytas atliekas;

40. atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas ir įrenginys, skirtas atliekoms termiškai apdoroti naudojant pagaminamą šilumą ar jos nenaudojant, kai terminis apdorojimas apima deginimą oksiduojant atliekas ir kitus terminius procesus, pvz., pirolizę, dujofikavimą arba plazminius procesus, jei tokio apdorojimo metu susidariusios medžiagos po to yra sudeginamos;

41. bendro atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, kurio pagrindinis tikslas - energijos arba materialių produktų gamyba ir kuris naudoja atliekas kaip įprastinį arba kaip papildomą kurą, arba kuriame atliekos yra termiškai apdorojamos tam, kad būtų pašalintos, deginant, kai oksiduojamos atliekos, ir atliekant kitus terminius procesus, pavyzdžiui, pirolizę, dujofikavimą arba plazminius procesus, jei tokio apdorojimo metu susidariusios medžiagos po to yra sudeginamos;

42. nominalus galingumas – konstruktoriaus nurodyta ir ūkio subjekto patvirtinta atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio visų krosnių pajėgumų suma, nustatoma atsižvelgiant į atliekų kaloringumą, kuris išreiškiamas per valandą sudegintų atliekų kiekiu;

43. dioksinai ir furanai – visi VI priedo 2 dalyje išvardyti polichlorinuoti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai;

44. organinis junginys – junginys, kuriame yra bent anglies elementas ir vienas ar keli vandenilio, halogeno, deguonies, sieros, fosforo, silicio arba azoto atomai, išskyrus anglies oksidus ir neorganinius karbonatus ir bikarbonatus;

45. lakusis organinis junginys – organinis junginys, įskaitant ir kreozoto frakcija, kurio garų slėgis esant 293,15 K temperatūrai yra 0,01 kPa arba didesnis, arba kuris pasižymi atitinkamu lakumu esant konkrečioms naudojimo sąlygoms;

46. organinis tirpiklis – lakusis organinis junginys, naudojamas:

a) vienas ar kartu su kitais junginiais, ir be cheminių pakitimų naudojamas žaliavoms, produktams ar atliekoms tirpinti;

b) kaip valymo medžiaga teršalams tirpinti;

c) kaip tirpiklis;

d) kaip dispersinė terpė;

e) kaip klampumo koregavimo medžiaga;

f) kaip paviršiaus įtampos koregavimo medžiaga;

g) kaip plastifikatorius;

h) kaip konservantas;

47. danga – dengimo medžiaga, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo, 2 straipsnio 8 punkte;

48. išmetamųjų teršalų kiekiai, susiję su naujų gamybos būdų taikymu – įvairūs išmetamųjų teršalų kiekiai, susidarantys įprastomis eksploatacijos sąlygomis taikant naują gamybos būdą arba naujų gamybos būdų derinį, kaip aprašyta GPGB išvadose, išreikšti vidurkiais per tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į nustatytas pamatines sąlygas;

49. aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, susiję su naujų gamybos būdų taikymu – įvairūs aplinkosauginio veiksmingumo lygiai, gaunami įprastomis eksploatacijos sąlygomis taikant naują gamybos būdą arba naujų gamybos būdų derinį, kaip aprašyta GPGB išvadose;

50. reikalavimų laikymosi užtikrinimas – mechanizmai reikalavimų laikymuisi užtikrinti taikant trijų kategorijų intervencines priemones: reikalavimų laikymosi skatinimą; reikalavimų laikymosi stebėseną; tolesnius veiksmus ir vykdymo užtikrinimą.