3 straipsnis. Taikymo sritis

1. Laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų ir nuostatų, ji taikoma bet kuriai prekiautojo ir vartotojo sudaromai sutarčiai, už kurią vartotojas sumoka arba įsipareigoja sumokėti kainą. Ji taikoma sutartims dėl vandens, dujų, elektros energijos arba centralizuoto šilumos tiekimo, įskaitant dėl viešųjų tiekėjų atliekamo tiekimo, jei šios prekės tiekiamos pagal sutartį.

1a. Ši direktyva taip pat taikoma tais atvejais, kai prekiautojas teikia arba įsipareigoja pateikti skaitmeninį turinį, kuris nėra įrašytas fizinėje laikmenoje, ar skaitmeninę paslaugą vartotojui, o vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti asmens duomenis prekiautojui, išskyrus atvejus, kai vartotojo pateiktus asmens duomenis prekiautojas tvarko tik siekdamas pateikti skaitmeninį turinį, kuris neįrašytas fizinėje laikmenoje, ar skaitmeninę paslaugą pagal šią direktyvą, arba siekdamas įvykdyti prekiautojui taikomus teisinius reikalavimus, ir prekiautojas netvarko tų duomenų jokiu kitu tikslu.

1b. Prekiautojo ir vartotojo sudaromų nuotolinės prekybos sutarčių dėl finansinių paslaugų teikimo atveju taikomi tik 1 bei 2 straipsniai, 3 straipsnio 2, 5 bei 6 dalys, 4 straipsnis, 6a straipsnis, 8 straipsnio 6 dalis, 11a straipsnis, 16a–16e straipsniai, 19 straipsnis, 21–23 straipsniai, 24 straipsnio 1 bei 6 dalys, 25–27 straipsniai ir 29 straipsnis.

Išskyrus 21 straipsnį, kai pirmoje pastraipoje nurodytas sutartis sudaro pradinė paslaugų sutartis, po kurios per tam tikrą laikotarpį yra atliekama to paties pobūdžio viena po kitos einančių operacijų grupė ar atskirų operacijų grupė, pirmoje pastraipoje nurodytos nuostatos taikomos tik pradinei sutarčiai.

Tuo atveju, kai pradinės paslaugų sutarties nėra, tačiau per tam tikrą laikotarpį tarp tų pačių sutarties šalių yra atliekamos to paties pobūdžio viena po kitos einančios ar atskiros operacijos, 16a ir 16d straipsniai taikomi tik pirmajai operacijai.

Tačiau, jei ilgiau nei vienus metus nebus atlikta jokia to paties pobūdžio operacija, kita operacija bus laikoma pirmąja naujos grupės operacija ir, atitinkamai, bus taikomi 16a ir 16d straipsniai.

2. Jeigu šios direktyvos nuostata prieštarauja kito Sąjungos teisės akto, reglamentuojančio konkrečius sektorius, nuostatai, pirmenybė teikiama kito Sąjungos teisės akto nuostatai ir ji taikoma atitinkamiems konkretiems sektoriams.

3. Ši direktyva netaikoma sutartims:

a) dėl socialinių paslaugų, įsikaitant aprūpinimą socialiniu būstu, vaikų priežiūrą ir pagalbą šeimoms ir nuolat ar laikinai remtiniems asmenims, įskaitant ilgalaikę priežiūrą;

b) dėl sveikatos priežiūros paslaugų, kurios apibrėžtos Direktyvos 2011/24/ES 3 straipsnio a punkte, neatsižvelgiant į tai, ar šios paslaugos teikiamos sveikatos priežiūros įstaigose;

c) dėl azartinių lošimų veiklos, susijusios su piniginę vertę turinčiais statymais tikimybių principu pagrįstų žaidimų metu, įskaitant loterijas, lošimą kazino ir lažybas;

d) dėl finansinių paslaugų, kurioms netaikoma 3 straipsnio 1b dalis;

e) dėl nekilnojamojo turto arba teisių į nekilnojamąjį turtą sukūrimo, įgijimo ar perdavimo;

f) dėl naujų pastatų statymo, esminio esamų pastatų pertvarkymo ir gyvenamojo būsto suteikimo nuomos tikslais;

g) dėl paketų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 3 straipsnio 2 punkte.

Šios direktyvos 6 straipsnio 7 dalis, 8 straipsnio 2 ir 6 dalys, 19 straipsnis, 21 straipsnis ir 22 straipsnis mutatis mutandis taikomi paketams, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2302 3 straipsnio 2 punkte, keliautojų, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 6 punkte, atžvilgiu;

h) kurioms taikoma 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais;

i) kurios buvo sudarytos vadovaujantis valstybių narių teisės aktais ir kurias sudarė valstybės tarnautojas, pagal įstatymą privalantis būti nepriklausomu ir nešališku, ir kuris, suteikdamas išsamią teisinę informaciją, privalo užtikrinti, kad vartotojas sudarytų sutartį tik tinkamai apgalvojęs teisines pasekmes ir žinodamas jos teisinio taikymo sritį;

j) dėl maisto produktų, gėrimų ar kitų prekių, skirtų iš karto vartoti namų ūkyje, kurias prekiautojas fiziškai dažnai ir reguliariai tiekia į vartotojo namus, gyvenamąją vietą ar darbovietę, tiekimo;

k) dėl keleivinio transporto paslaugų, išskyrus 8 straipsnio 2 dalį ir 19, 21 bei 22 straipsnius;

l) sudarytoms naudojant prekybos automatus arba automatizuotose prekybos vietose;

m) sudarytoms su telekomunikacijų operatoriais naudojantis viešais mokamais telefonais dėl jų naudojimo arba sudarytoms dėl vienkartinio vartotojo pasinaudojimo telefono, interneto ar fakso ryšiu;

n) bet kokioms prekėms, parduodamoms vykdant sprendimą arba kitais teise numatytais atvejais.

4. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šios direktyvos arba nepalikti galioti ar nepriimti atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų, kurios būtų taikomos ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims, kai suma, kurią turi sumokėti vartotojas, neviršija 50 EUR. Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti mažesnę vertę.

5. Šia direktyva nedaroma įtaka nacionalinei bendrajai sutarčių teisei, pavyzdžiui, sutarties galiojimą, sudarymą arba poveikį reglamentuojančioms taisyklėms, tiek kiek bendrosios sutarčių teisės aspektai nėra reglamentuojami šia direktyva.

6. Šia direktyva prekiautojams nedraudžiama siūlyti vartotojams didesnę jų apsaugą užtikrinančių sutarčių sąlygų, nei numatytosios šioje direktyvoje.