2 straipsnis

Šiame reglamente:

a) teismo sprendimas –

bet koks valstybių narių teismo sprendimas, neatsižvelgiant į tai, kaip tas sprendimas gali būti įvardijamas, įskaitant nutartį, įsakymą, nutarimą ar vykdomąjį raštą, taip pat teismo pareigūno sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo.

III skyriuje „teismo sprendimas“ apima teismo, kuris pagal šį reglamentą turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, paskirtas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones. Ši sąvoka neapima laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemonę, kurią toks teismas paskiria neįteikdamas atsakovui šaukimo į teismą, išskyrus atvejus, kai sprendimas, nustatantis atitinkamą priemonę, prieš jį vykdant buvo įteiktas atsakovui;

b) teisminė taikos sutartis – valstybės narės teismo patvirtinta arba teismo proceso metu valstybės narės teisme sudaryta sutartis;

c) autentiškas dokumentas –

kilmės valstybėje narėje oficialiai parengtas arba kaip autentiškas dokumentas užregistruotas dokumentas, kurio autentiškumas:

i) siejamas su parašu bei dokumento turiniu ir

ii) buvo nustatytas valdžios institucijos arba kitos tuo tikslu įgaliotos institucijos;

d) kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje atitinkamai priimtas teismo sprendimas, patvirtinta arba sudaryta teisminė taikos sutartis arba oficialiai parengtas ar užregistruotas autentiškas dokumentas;

e) valstybė narė, į kurią kreipiamasi, – valstybė narė, kurioje prašoma pripažinti teismo sprendimą arba vykdyti teismo sprendimą, teisminę taikos sutartį arba autentišką dokumentą;

f) kilmės teismas – teismas, priėmęs sprendimą, kurį prašoma pripažinti arba vykdyti.