48k straipsnis. Reguliavimo ir finansinė informacija apie trečiųjų valstybių filialus ir apie pagrindinę įmonę

1. Valstybės narės reikalauja, kad trečiųjų valstybių filialai savo kompetentingoms institucijoms periodiškai pateiktų informaciją apie:

a) savo apskaitos knygose pagal 48h straipsnį užregistruotą turtą ir įsipareigojimus ir apie trečiųjų valstybių filialų inicijuotą turtą ir įsipareigojimus, duomenis suskirstant taip, kad būtų išskirti šie duomenys:

i) didžiausias užregistruotas turtas ir įsipareigojimai, suskirstyti pagal sektorius ir sandorio šalies tipus, įskaitant visų pirma pozicijas finansų sektoriuje;

ii) reikšmingos pozicijų ir finansavimo šaltinių koncentracijos tam tikrų tipų sandorio šalių atžvilgiu;

iii) reikšmingi vidiniai sandoriai su pagrindine įmone ir pagrindinės įmonės grupės nariais;

b) trečiųjų valstybių filialų atitiktį pagal šią direktyvą jiems taikomiems reikalavimams;

c) ad hoc pagrindu – indėlių apsaugos tvarką, kuria gali naudotis trečiųjų valstybių filialų indėlininkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES 15 straipsnio 2 ir 3 dalis;

d) papildomus reguliavimo reikalavimus, kuriuos valstybės narės nustatė trečiųjų valstybių filialams pagal nacionalinę teisę.

Teikdami informaciją apie apskaitos knygose užregistruotą turtą ir įsipareigojimus pagal pirmos pastraipos a punktą, trečiųjų valstybių filialai taiko tarptautinius apskaitos standartus, taikomus vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1606/2002, arba valstybėje narėje taikomus bendruosius apskaitos principus.

2. Valstybės narės reikalauja, kad trečiųjų valstybių filialai savo kompetentingoms institucijoms teiktų šią informaciją apie savo pagrindinę įmonę:

a) periodiškai – agreguotą informaciją apie turtą ir įsipareigojimus, kuriuos Sąjungoje valdo arba apskaitos knygose yra užregistravusios atitinkamai tos pagrindinės įmonės grupės patronuojamosios įmonės ir kiti trečiųjų valstybių filialai;

b) periodiškai – informaciją apie pagrindinės įmonės individualią ir konsoliduotą atitiktį taikytiniems prudenciniams reikalavimams;

c) ad hoc pagrindu – informaciją apie reikšmingus priežiūrinius tikrinimus ir vertinimus, kai jie atliekami pagrindinės įmonės atžvilgiu, ir priežiūros institucijų priimtus su tuo susijusius sprendimus;

d) informaciją apie pagrindinės įmonės gaivinimo planus ir konkrečias priemones, kurių būtų galima imtis trečiųjų valstybių filialų atžvilgiu pagal tuos planus, ir visus vėlesnius tų planų atnaujinimus ir pakeitimus;

e) pagrindinės įmonės verslo strategiją, susijusią su trečiųjų valstybių filialais, ir visus vėlesnius tos strategijos pakeitimus;

f) informaciją apie paslaugas, kurias pagrindinė įmonė teikia Sąjungoje įsteigtiems arba esantiems klientams tų klientų prašymu pagal 21c straipsnį.

3. Šiame straipsnyje nustatytos pareigos teikti informaciją neužkerta kelio kompetentingai institucijai nustatyti papildomų informacijos teikimo reikalavimų trečiųjų valstybių filialams, jei ji mano, kad būtina papildoma informacija, norint susidaryti visapusišką trečiųjų valstybių filialų arba jų pagrindinės įmonės verslo, veiklos ar finansinio patikimumo vaizdą, patikrinti, ar trečiųjų valstybių filialai ir jų pagrindinė įmonė laikosi taikytinų teisės aktų, taip pat norint užtikrinti, kad trečiųjų valstybių filialai tų teisės aktų laikytųsi.