5 straipsnis. Makrolygio rizikos ribojimo uždaviniai ir priemonės

1. Bet kada prireikus ar kai laikoma, kad tai būtina, ir nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos arba nacionalinės paskirtosios institucijos taiko reikalavimus kapitalo rezervo priemonėms, kurias kredito įstaigos turi laikyti užtikrindamos atitinkamą jų lygį pagal atitinkamą Sąjungos teisę, greta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų, įskaitant anticiklines rezervo normas, ir kitų priemonių, numatytų Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES, kurios priimamos laikantis tame reglamente ir toje direktyvoje nustatytų procedūrų, ir kurių tikslas – atitinkamoje Sąjungos teisėje konkrečiai nustatytais atvejais spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas. Likus dešimt darbo dienų iki tokio sprendimo priėmimo atitinkama institucija apie savo ketinimą tinkamai praneša ECB. Jei ECB prieštarauja, jis per penkias darbo dienas raštu pateikia tokio prieštaravimo priežastis. Atitinkama institucija, prieš atitinkamai tęsdama sprendimo priėmimo procesą, deramai atsižvelgia į ECB nurodytas priežastis.

2. Jei mano, kad tai yra būtina, ECB gali vietoj dalyvaujančios valstybės narės nacionalinių kompetentingų institucijų arba nacionalinių paskirtųjų institucijų taikyti griežtesnius reikalavimus kapitalo rezervo priemonėms negu dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų arba nacionalinių paskirtųjų institucijų taikomi reikalavimai, kurias kredito įstaigos turi laikyti užtikrindamos atitinkamą jų lygį pagal atitinkamą Sąjungos teisę, greta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų, įskaitant anticiklines rezervo normas, jei laikomasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų sąlygų, ir taikyti griežtesnes priemones, kurių tikslas – atitinkamoje Sąjungos teisėje konkrečiai nustatytais atvejais, laikantis Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų procedūrų, kredito įstaigų lygiu spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas.

3. Bet kuri nacionalinė kompetentinga institucija ar nacionalinė paskirtoji institucija gali pasiūlyti ECB veikti pagal 2 dalį, kad būtų reaguojama į konkrečią finansinės sistemos ir ekonominę padėtį toje valstybėje narėje.

4. Jei ECB ketina veikti pagal 2 dalį, jis glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamų valstybių narių nacionalinėmis paskirtosiomis institucijomis. Visų pirma, likus ne mažiau kaip dešimt darbo dienų iki tokio sprendimo priėmimo jis apie savo ketinimą praneša atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms arba nacionalinėms paskirtosioms institucijoms. Jei kuri nors iš atitinkamų institucijų prieštarauja, ji per penkias darbo dienas raštu pateikia tokio prieštaravimo priežastis. ECB, prieš atitinkamai tęsdamas sprendimo priėmimo procesą, deramai atsižvelgia į tas priežastis.

5. Vykdydamas 2 dalyje nurodytus uždavinius, ECB atsižvelgia į konkrečią finansinės sistemos padėtį, ekonominę padėtį ir ekonomikos ciklą atskirose valstybėse narėse ar jų dalyse.