31 straipsnis. Naudojimasis priežiūros įgaliojimais ir sankcijų taikymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad, priimdamos sprendimą dėl administracinių sankcijų tipo ir lygio, kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, kad būtų taikomos proporcingos sankcijos, įskaitant, kai tinkama:

a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b) už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c) už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kaip nurodyta, pavyzdžiui, pagal juridinio asmens visą apyvartą ar fizinio asmens metines asmenines pajamas;

d) už pažeidimą atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e) už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio būtinybei užtikrinti, kad tas asmuo grąžintų gautą pelną ar sumokėtų išvengtiems nuostoliams lygią sumą;

f) už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

g) priemones, kurių už pažeidimą atsakingas asmuo ėmėsi siekdamas, kad pažeidimas nepasikartotų, ir

h) už pažeidimą atsakingam asmeniui daromą žalą dėl baudžiamųjų ir administracinių bylų ir nuobaudų už tą patį elgesį dubliavimo.

2. Kompetentingos institucijos, vykdydamos administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių taikymo įgaliojimus pagal 30 straipsnį, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad priežiūros ir tyrimo įgaliojimai bei administracinės sankcijos, kurias jos taiko, ir kitos administracinės priemonės, kurių jos imasi, būtų veiksmingi ir tinkami pagal šį reglamentą. Jos koordinuoja savo veiksmus pagal 25 straipsnį, kad išvengtų galimo dubliavimosi tarpvalstybiniais atvejais naudojantis priežiūros ir tyrimo įgaliojimais ir taikant administracines sankcijas.