17 straipsnis. Prieiga prie kotiruočių

1. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai turi teisę savo verslo politikos pagrindu objektyviai ir nediskriminuodami nuspręsti, kuriems klientams bus suteikiama prieiga prie jų kotiruočių. Tuo tikslu turi būti nustatyti aiškūs prieigos prie nustatytų kotiruočių suteikimo standartai. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai gali atsisakyti pradėti arba gali nutraukti verslo santykius su klientais, remdamiesi komercinio pobūdžio priežastimis, kaip antai kliento kreditingumu, sandorio šalies rizika ir galutiniu sandorio atsiskaitymu.

2. Siekdami apriboti dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus kylančią riziką, sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai turi teisę nediskriminuodami riboti sandorių, kuriuos jie įsipareigoja sudaryti su tuo pačiu klientu pagal iš anksto paskelbtas sąlygas, skaičių. Jie gali nediskriminuodami ir vadovaudamiesi Direktyvos 2014/65/ES 28 straipsniu riboti bendrą tuo pačiu metu su skirtingais klientais sudaromų sandorių skaičių, jei toks ribojimas leidžiamas tik tuomet, kai klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir (arba) apimtis gerokai viršija normą.

3. Siekdama užtikrinti veiksmingą akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių vertės nustatymą, taip pat kuo didesnę galimybę investicinėms įmonėms siekti savo klientams didžiausio pelno, Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

a) kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, ar kotiruotė skelbiama reguliariai ir yra nuolat ir lengvai prieinama, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje, ir būdai, kuriais investicinės įmonės gali vykdyti pareigą viešai skelbti savo kotiruotes, įskaitant šias galimybes:

i) naudojantis reguliuojamos rinkos, kurioje leista prekiauti aptariama finansine priemone, sistemomis;

ii) naudojantis PSS;

iii) naudojantis privačiomis priemonėmis;

b) kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti tuos sandorius, kurių kiekvieną sudarant vykdomi pavedimai dėl kelių vertybinių popierių, arba tuos pavedimus, kurie yra susieti ne su esama rinkos kaina, o kitomis sąlygomis, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje;

c) kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, kokias rinkos sąlygas galima laikyti ypatingomis, kad joms susiklosčius būtų galima atšaukti nustatytas kotiruotes, ir kotiruočių atnaujinimo sąlygos, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje;

d) kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, kokiais atvejais klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir (arba) apimtis gerokai viršija normą, kaip nurodyta 2 dalyje;

e) kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, kokiais atvejais kainos neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, kaip nurodyta 15 straipsnio 2 dalyje.