39a straipsnis. Draudimas gauti užmokestį už pavedimų srautus

1. Investicinės įmonės, veikiančios mažmeninių klientų, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte, arba profesionaliųjų klientų, kaip nurodyta tos direktyvos II priedo II skirsnyje, vardu iš jokios trečiosios šalies negauna jokio mokesčio, komisinio atlyginimo ar nepiniginės naudos už tų klientų pavedimų vykdymą konkrečioje vykdymo vietoje arba tų klientų pavedimų persiuntimą trečiajai šaliai vykdyti konkrečioje vykdymo vietoje (toliau – užmokestis už pavedimų srautus).

Pirma pastraipa netaikoma vykdymo vietų taikomų sandorių mokesčių lengvatoms ar nuolaidoms, kai tai leidžiama pagal patvirtintą ir viešą prekybos vietos Sąjungoje arba trečiosios valstybės prekybos vietos tarifų struktūrą, kai jos naudingos tik klientui. Dėl tokių nuolaidų ar lengvatų investicinė įmonė negauna piniginės naudos.

2. Valstybė narė, kurioje iki 2024 m. kovo 28 d. yra įsteigtos klientų vardu veikiančios investicinės įmonės, kurios iš trečiosios šalies gauna mokestį, komisinį atlyginimą arba nepiniginę naudą už tų klientų pavedimų vykdymą konkrečioje vykdymo vietoje arba tų klientų pavedimų persiuntimą kuriai nors trečiajai šaliai vykdyti konkrečioje vykdymo vietoje, jos jurisdikcijai priklausančioms investicinėms įmonėms iki 2026 m. birželio 30 d. gali netaikyti 1 dalyje nustatyto draudimo, jei tos investicinės įmonės teikia investicines paslaugas klientams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė yra toje valstybėje narėje.

Kad galėtų taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą išimtį, pirmoje pastraipoje nustatytą sąlygą tenkinanti valstybė narė apie tai praneša ESMA ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 29 d. ESMA tvarko tą išimtį taikančių valstybių narių sąrašą. Sąrašas turi būti pateiktas visuomenei ir reguliariai atnaujinamas.