9 straipsnis

1. Siekiant apsaugoti tinkamą vidaus rinkos veikimą, nustatomos trečiųjų valstybių jurisdikcijos, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių (toliau – didelės rizikos trečiosios valstybės).

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 64 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos didelės rizikos trečiosios valstybės, atsižvelgiant į strateginius trūkumus, visų pirma susijusius su šiomis sritimis:

a) atitinkamos trečiosios valstybės teisine ir institucine kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema, be kita ko:

i) pinigų plovimo ir teroristų finansavimo kriminalizavimu;

ii) priemonėmis, susijusiomis su deramu klientų tikrinimu;

iii) reikalavimais, susijusiais su įrašų tvarkymu;

iv) reikalavimais pranešti apie įtartinus sandorius;

v) tikslios ir laiku pateikiamos informacijos apie juridinių asmenų ir struktūrų tikruosius savininkus prieinamumu kompetentingoms institucijoms;

b) trečiosios valstybės kompetentingų institucijų įgaliojimais ir procedūromis kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, įskaitant atitinkamas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas, taip pat trečiųjų valstybių praktiką bendradarbiaujant ir keičiantis informacija su valstybių narių kompetentingomis institucijomis;

c) trečiosios valstybės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos veiksmingumu mažinant pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką.

3. Deleguotieji aktai, nurodyti 2 dalyje, priimami per vieną mėnesį po to, kai buvo nustatyti toje dalyje nurodyti strateginiai trūkumai.

4. Komisija, rengdama 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus, atsižvelgia į tarptautinių organizacijų ir standartus nustatančių subjektų, kompetentingų pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu srityje, parengtus aktualius įvertinimus, vertinimus arba ataskaitas.