46 straipsnis. Pasienio zonoms taikomos draudimų ir reikalavimų išimtys

1. Nukrypdamos nuo 40 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 1 dalies ir 42 straipsnio, valstybės narės gali leisti įvežti į Sąjungos teritoriją augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, kurie tenkina visas šias sąlygas:

a) jie išauginti arba pagaminti trečiųjų valstybių teritorijose, esančiose šalia jų sausumos sienos su valstybėmis narėmis (toliau – trečiųjų valstybių pasienio zonos);

b) jie įvežami į valstybių narių teritorijas, esančias prie pat tos sienos (toliau – valstybių narių pasienio zonos);

c) jie tų valstybių narių pasienio zonose turi būti perdirbami taip, kad būtų pašalinta bet kokia kenkėjo rizika;

d) jie nekelia jokios Sąjungos karantininių kenkėjų arba kenkėjų, kuriems taikomos pagal 30 straipsnio 1 dalį patvirtintos priemonės, išplitimo, kurį gali sukelti vežimas pasienio zonoje, rizikos.

Tie augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai įvežami tik į valstybių narių pasienio zonas ir vežami tik jose, ir tik kompetentingai institucijai vykdant oficialią kontrolę.

2. Komisijai pagal 105 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant:

a) didžiausias galimas trečiųjų valstybių pasienio zonų ir valstybių narių pasienio zonų plotis, kuris atitinkamai nustatomas konkretiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams;

b) didžiausias leidžiamas atitinkamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimo trečiųjų valstybių pasienio zonose ir valstybių narių pasienio zonose atstumas ir

c) procedūros, susijusios su leidimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus įvežti į valstybių narių pasienio zonas ir vežti jose.

Tų zonų plotis turi būti toks, kad būtų užtikrinama, kad dėl tų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimo į Sąjungos teritoriją ir vežimo joje nekiltų kenkėjo rizika Sąjungos teritorijai ar jos daliai.

3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos konkrečios sąlygos arba priemonės, susijusios su konkrečių augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriems taikomas šis straipsnis, įvežimu į valstybių narių pasienio zonas ir nustatytos konkrečios trečiosios valstybės, kurioms taikomas šis straipsnis.

Tie aktai priimami remiantis II priedu ir, kai tinkama, atsižvelgiant į mokslo bei technikos žinių pokyčius ir į tarptautinius standartus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Valstybės narės, naudodamos 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie augalų, augalinių produktų ar kitų objektų įvežimo į valstybių narių pasienio zonas arba trečiųjų šalių pasienio zonas, arba vežimo jose pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis atvejus.

Tas pranešimas taip pat pateikiamas trečiajai valstybei, iš kurios augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai buvo įvežti į atitinkamą pasienio zoną.