30 straipsnis. Sąjungos priemonės, taikomos kenkėjams, neįtrauktiems į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą

1. Kai Komisija gauna 29 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą arba turi kitų įrodymų apie kenkėjo, neįtraukto į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą, buvimą Sąjungos teritorijoje arba gresiantį jo įvežimo į Sąjungos teritoriją arba išplitimo joje pavojų ir mano, kad tas kenkėjas gali tenkinti įtraukimo į tą sąrašą sąlygas, ji nedelsdama įvertina, ar, kiek tai susiję su Sąjungos teritorija, tas kenkėjas tenkina I priedo 3 skirsnio 2 poskirsnyje išdėstytus kriterijus.

Jeigu Komisija padaro išvadą, kad tie kriterijai tenkinami, ji nedelsdama priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina tam tikrą laikotarpį taikomas priemones, susijusias su to kenkėjo keliama rizika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Tomis priemonėmis atitinkamais atvejais konkrečiai kiekvieno atitinkamo kenkėjo atžvilgiu įgyvendinama viena ar kelios iš 28 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–g punktuose nurodytų nuostatų. Tai gali būti to kenkėjo įvežimo į Sąjungos teritoriją, vežimo joje arba jo laikymo, dauginimo ar išleidimo jos teritorijoje draudimas ir reikalavimai, susiję su augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimu į Sąjungos teritoriją ir vežimu joje.

2. Po to, kai imamasi 1 dalyje nurodytų priemonių, Komisija įvertina, ar atitinkamas kenkėjas tenkina, kiek tai susiję su Sąjungos teritorija, I priedo 1 skirsnyje nustatytus karantininių kenkėjų kriterijus.

3. Kai, remiantis 19 ir 22 straipsniuose nurodyta stebėsena arba kitais įrodymais, padaroma išvada, kad demarkacinėje zonoje atitinkamo kenkėjo sunaikinti neįmanoma, šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais įgyvendinimo aktais gali būti nustatytos priemonės, kuriomis siekiama izoliuoti.

4. Kai padaroma išvada, kad zonose, esančiose ne demarkacinėse zonose, būtina imtis prevencijos priemonių siekiant apsaugoti tą Sąjungos teritorijos dalį, kurioje atitinkamo kenkėjo nėra, tokios priemonės gali būti nustatytos 1 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais.

5. 1, 3 ir 4 dalyse nurodytos priemonės tvirtinamos remiantis II priedo 1 skirsniu, atsižvelgiant į konkrečią atitinkamų kenkėjų riziką bei poreikį Sąjungos lygmeniu suderintai įgyvendinti būtinas rizikos mažinimo priemones.

6. Kol Komisija patvirtina priemones, atitinkama valstybė narė gali toliau taikyti priemones, kurių ji ėmėsi pagal 29 straipsnį.

7. Remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis, dėl kurių privaloma skubėti didelės kenkėjo rizikos atžvilgiu, Komisija pagal 107 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus. Tie aktai priimami remiantis II priedu, atsižvelgiant į konkrečią atitinkamų kenkėjų riziką bei poreikį Sąjungos lygmeniu suderintai įgyvendinti būtinas rizikos mažinimo priemones.

8. Valstybės narės, naudodamos 103 straipsnyje nurodytą elektroninę pranešimo sistemą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus atvejus, kai nesilaikoma pagal šį straipsnį patvirtintų priemonių, dėl kurių kyla šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kenkėjų išplitimo rizika.