25 straipsnis. Nenumatytų atvejų planai dėl prioritetinių kenkėjų

1. Kiekviena valstybė narė parengia ir nuolat atnaujina kiekvienam prioritetiniam kenkėjui, kuris gali patekti į jos teritoriją ar teritorijos dalį ir joje įsitvirtinti, skirtą atskirą planą, kuriame pateikiama informacija apie sprendimo priėmimo procesus, procedūras bei protokolus, kurių turi būti laikomasi, minimalius išteklius, kurie turi būti skirti, ir papildomų išteklių skyrimo procedūras, oficialiai patvirtinus arba įtarus esant tą kenkėją (toliau – nenumatytų atvejų planas).

Valstybės narės, rengdamos nenumatytų atvejų planus ir juos atnaujindamos, atitinkamame etape konsultuojasi su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais.

Nenumatytų atvejų planų rengti nereikalaujam dėl kenkėjų, kurių atveju padaryta aiški išvada, kad jie negali įsitvirtinti ar išplisti atitinkamoje valstybėje narėje dėl jos ekologinių ir klimato sąlygų arba dėl rūšių šeimininkių nebuvimo.

2. Į kiekvieną nenumatytų atvejų planą įtraukiami šie aspektai:

a) įgyvendinant planą, patvirtinto arba įtariamo atitinkamo prioritetinio kenkėjo buvimo atveju, dalyvaujančių įstaigų vaidmuo ir įsipareigojimai, taip pat vadovavimo grandinė ir veiksmų, kurių turi imtis kompetentingos institucijos, kitos valdžios institucijos, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 4 straipsnio 2 dalyje, įgaliotosios įstaigos arba susiję fiziniai asmenys, kaip nurodyta to reglamento 28 straipsnio 1 dalyje, laboratorijos ir profesionalūs veiklos vykdytojai, koordinavimo procedūros, įskaitant veiklos koordinavimą atitinkamai su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis šalimis;

b) galimybė kompetentingoms institucijoms patekti į profesionalių veiklos vykdytojų, kitų susijusių veiklos vykdytojų ir fizinių asmenų valdas;

c) galimybė kompetentingoms institucijoms prireikus patekti į laboratorijas, apžiūrėti įrangą, susisiekti su darbuotojais bei išorės ekspertais ir gauti informacijos apie išteklius, kurių reikia siekiant greitai ir veiksmingai sunaikinti arba, atitinkamais atvejais, izoliuoti atitinkamą prioritetinį kenkėją;

d) priemonės, kurių turi būti imamasi atsižvelgus į Komisijos, kitų valstybių narių, atitinkamų profesionalių veiklos vykdytojų ir visuomenės informaciją, susijusią su atitinkamo prioritetinio kenkėjo buvimu ir priemonėmis, kurių prieš jį imtasi, jeigu atitinkamo kenkėjo buvimas oficialiai patvirtinamas arba įtariamas;

e) su atitinkamo prioritetinio kenkėjo buvimu susijusių duomenų registravimo tvarka;

f) turimi įvertinimai, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, ir bet kuris valstybės narės atliktas atitinkamo prioritetinio kenkėjo jos teritorijai keliamos rizikos įvertinimas;

g) rizikos valdymo priemonės, kurių imtasi atitinkamo prioritetinio kenkėjo atžvilgiu, kaip nustatyta II priedo 1 skirsnyje, ir procedūros, kurių turi būti laikomasi;

h) demarkacinių zonų geografinių ribų nustatymo principai;

i) vizualinių apžiūrų, mėginių ėmimo ir laboratorinių tyrimų metodų protokolai ir

j) principai, susiję su kompetentingų institucijų ir, kai tinkama, įstaigų, valdžios institucijų, laboratorijų darbuotojų, profesionalių veiklos vykdytojų ir kitų asmenų, nurodytų a punkte, mokymu.

Kai tinkama pirmos pastraipos d–j punktai išdėstomi instrukcijų vadovuose.

3. Nenumatytų atvejų planai gali būti rengiami dėl kelių prioritetinių kenkėjų, kurių biologinės savybės ir augalų šeimininkų paplitimo arealai panašūs. Tokiais atvejais nenumatytų atvejų planą sudaro visiems į jį įtrauktiems prioritetiniams kenkėjams skirta bendroji dalis ir konkrečios kiekvienam atitinkamam prioritetiniam kenkėjui skirtos dalys. Taip pat ir valstybės narės gali bendradarbiauti siekdamos suderinti nenumatytų atvejų planus dėl tam tikrų rūšių, kai tinkama, dėl prioritetinių kenkėjų rūšių, kurios pasižymi panašiomis biologinėmis savybėmis ir sutampančiais arba artimais augalų šeimininkų paplitimo arealais.

4. Per ketverius metus nuo kenkėjų sąrašo sudarymo dienos valstybės narės parengia nenumatytų atvejų planą, skirtą į tą sąrašą įtrauktiems kenkėjams.

Per vienerius metus nuo bet kurio papildomo atitinkamo kenkėjo įtraukimo į prioritetinių kenkėjų sąrašą dienos valstybės narės parengia nenumatytų atvejų planą, skirtą tam prioritetiniam kenkėjui.

Valstybės narės reguliariai peržiūri ir atitinkamais atvejais atnaujina savo nenumatytų atvejų planus.

5. Jeigu paprašoma, valstybės narės savo nenumatytų atvejų planus pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir informuoja visus susijusius profesionalius veiklos vykdytojus paskelbdamos internete.