8 straipsnis. Sąjungos karantininiai kenkėjai, naudojami oficialių tyrimų, mokslo arba švietimo tikslais, bandymams, veislių atrankai arba selekcijai

1. Nukrypdamos nuo 5 straipsnio 1 dalies valstybės narės, gavusios prašymą, gali laikinai leisti į savo teritoriją įvežti, joje vežti, laikyti ir dauginti Sąjungos karantininius kenkėjus arba kenkėjus, kuriems taikomos pagal 30 straipsnio 1 dalį patvirtintos priemonės oficialių tyrimų, mokslo arba švietimo tikslais, bandymams, veislių atrankai arba selekcijai.

Leidimas atitinkamai veiklai išduodamas tik tuo atveju, jei nustatomi tinkami apribojimai siekiant užtikrinti, kad dėl atitinkamo kenkėjo įvežimo, vežimo, laikymo, dauginimo ar naudojimo jis neįsitvirtintų ir neišplistų Sąjungos teritorijoje, atsižvelgiant į kenkėjo tapatybę, biologines savybes ir plitimo būdus, numatytą veiklą, sąveiką su aplinka ir kitus atitinkamus veiksnius, susijusius su to kenkėjo keliama rizika.

2. Į visus pagal 1 dalį išduodamus leidimus įtraukiamos visos šios sąlygos:

a) kenkėjas turi būti laikomas tokioje vietoje ir tokiomis sąlygomis:

i) kurių tinkamumą patvirtino kompetentinga institucija ir

ii) kurios yra nurodytos leidime;

b) su kenkėju susijusi veikla turi būti vykdoma karantino punkte arba izoliavimo infrastruktūros objekte, kurį pagal 60 straipsnį paskyrė kompetentinga institucija ir kuris yra nurodytas leidime;

c) su kenkėju susijusią veiklą turi vykdyti darbuotojai:

i) kurių mokslinę ir techninę kompetenciją kompetentinga institucija pripažįsta tinkama ir

ii) kurie yra nurodyti leidime.

d) kenkėją įvežant į Sąjungos teritoriją, vežant arba laikant ar dauginant jos teritorijoje prie jo turi būti pridedamas leidimas.

3. 1 dalyje nurodytų leidimų galiojimas ribojamas kenkėjų, kurie gali būti įvežami, vežami, laikomi, dauginami ar naudojami, kiekio atžvilgiu ir laikotarpio, kuris yra adekvatus atitinkamai veiklai atlikti atžvilgiu. Įgaliojimais neviršijami paskirto karantino punkto arba izoliavimo infrastruktūros objekto pajėgumai.

Į leidimus įtraukiami apribojimai, būtini siekiant tinkamai pašalinti atitinkamų Sąjungos karantininių kenkėjų arba kenkėjų, kuriems taikomos pagal 30 straipsnio 1 dalį patvirtintos priemonės, įsitvirtinimo ir išplitimo riziką.

4. Kompetentinga institucija stebi, kaip laikomasi 2 dalyje nurodytų sąlygų ir 3 dalyje nurodytų apribojimų, ir imasi būtinų veiksmų, jeigu jų nesilaikoma. Kai tinkama, tie veiksmai – tai 1 dalyje nurodyto leidimo panaikinimas.

5. Komisijai pagal 105 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant išsamias taisykles dėl:

a) valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija apie atitinkamų kenkėjų įvežimą į Sąjungos teritoriją, vežimą ir laikymą, dauginimą ir naudojimą jos teritorijoje;

b) 1 dalyje nurodyto leidimo išdavimo procedūros bei sąlygų ir

c) reikalavimų laikymosi stebėsenos ir veiksmų, kurių turi būti imtasi reikalavimų nesilaikymo atveju, kaip nurodyta 4 dalyje.