21 straipsnis. Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių turi imtis kompetentingos institucijos dėl gyvūnų gerovės reikalavimų

1. Oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytų taisyklių, atliekama visais susijusiais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais žemės ūkio maisto produktų grandinėje.

2. Oficiali kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar vežant gyvūnus laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimus nustatančių taisyklių, visų pirma Reglamento (EB) Nr. 1/2005, apima:

a) ilgų kelionių tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių atveju – oficialią kontrolę, atliekamą prieš pakrovimą, kad būtų patikrinta, ar gyvūnai yra tinkami vežti;

b) naminių arklinių šeimos gyvūnų, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, ir naminių galvijų, avių, ožkų ir kiaulių ilgų kelionių tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių atveju – prieš tas keliones vykdomą:

i) oficialią kelionės žurnalų kontrolę siekiant patikrinti, ar kelionės žurnalas yra realus ir ar jo įrašai rodo, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1/2005, ir

ii) oficialią kontrolę siekiant patikrinti, ar kelionės žurnale nurodytas vežėjas turi galiojantį vežėjo leidimą, transporto priemonės patvirtinimo ilgoms kelionėms sertifikatą ir vairuotojų bei palydovų kompetencijos sertifikatus;

c) 59 straipsnio 1 dalyje numatytuose pasienio kontrolės postuose ir išvežimo punktuose:

i) oficialią vežamų gyvūnų būklės ir transporto priemonės kontrolę siekiant patikrinti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 I priedo II skyriaus ir, kai taikytina, jo VI skyriaus;

ii) oficialią kontrolę siekiant patikrinti, ar vežėjai laikosi taikytinų tarptautinių susitarimų ir turi galiojančius vežėjų leidimus ir vairuotojų bei palydovų kompetencijos sertifikatus, ir

iii) oficialią kontrolę siekiant patikrinti, ar naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės buvo ar turi būti vežami tolimus atstumus.

3. Vykdydamos oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą kompetentingos institucijos imasi priemonių, būtinų siekiant užkirsti kelią bet kokiam delsimui nuo gyvūnų pakrovimo iki jų išvežimo ar jų vežimo metu arba kuo labiau sumažinti tokį delsimą.

Kompetentingos institucijos nesulaiko vežamų gyvūnų, nebent tai tikrai būtina dėl su gyvūnų gerove arba gyvūnų ar žmonių sveikata susijusių priežasčių. Jei vežami gyvūnai turi būti sulaikomi ilgiau kaip dviem valandoms, kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių jais pasirūpinti ir prireikus jie būtų pašerti, pagirdyti, iškrauti ir nuvesti į gyvūnų laikymo patalpas.

4. Jei atlikus 2 dalies b punkte nurodytą oficialią kontrolę nustatomas reikalavimų nesilaikymo atvejis ir jei prieš pradedant ilgą kelionę organizatorius to neištaiso atitinkamai pakeisdamas vežimo tvarką, kompetentingos institucijos uždraudžia vykdyti tą ilgą kelionę.

5. Jei atlikusios 2 dalies c punkte nurodytą oficialią kontrolę kompetentingos institucijos nustato, kad gyvūnai nėra pajėgūs užbaigti kelionę, jos nurodo gyvūnus iškrauti, pagirdyti, pašerti ir leisti jiems pailsėti, kol jų būklė bus tinkama tęsti kelionę.

6. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nesilaikymą 105 ir 106 straipsnių tikslais taip pat pranešama:

a) valstybėms narėms, kurios išdavė leidimą vežėjui;

b) jei nustatoma, kad nesilaikoma transporto priemonėms taikomos kurios nors tokios taisyklės – valstybei narei, kuri išdavė transporto priemonės patvirtinimo sertifikatą;

c) jei nustatoma, kad kurios nors tokios taisyklės nesilaiko vairuotojai – valstybei narei, kuri išdavė vairuotojo kompetencijos sertifikatą.

7. 30 straipsnio tikslu tam tikras šiame straipsnyje nurodytos oficialios kontrolės užduotis leidžiama pavesti vienam ar daugiau fizinių asmenų.

8. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl oficialios kontrolės siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytų Sąjungos taisyklių, vykdymo. Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į riziką gyvūnų gerovei, susijusią su ūkininkavimo veikla ir su gyvūnų vežimu, skerdimu bei žudymu, ir nustatomos taisyklės dėl:

a) konkrečių tokios oficialios kontrolės, kuria siekiama reaguoti į riziką, susijusią su įvairiomis gyvūnų rūšimis ir transporto priemonėmis, ir atsižvelgti į poreikį užkirsti kelią reikalavimų nesilaikymo praktikai ir riboti gyvūnų kančią, vykdymo reikalavimų;

b) atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių;

c) gyvūnų gerovės reikalavimų tikrinimo pasienio kontrolės postuose bei išvežimo punktuose ir minimalių reikalavimų, taikytinų tuose išvežimo punktuose;

d) konkrečių 102–108 straipsniuose numatytų administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų;

e) atvejų ir sąlygų, kai oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, gali apimti konkrečių gyvūnų gerovės rodiklių, pagrįstų pamatuojamais veiksmingumo kriterijais, naudojimą ir tokių rodiklių rengimą, pagrįstą moksliniais ir techniniais įrodymais.

9. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios kontrolės, vykdomos siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytų Sąjungos taisyklių, nustatančių gyvūnų gerovės reikalavimus, ir veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos po tokios oficialios kontrolės, vienodos praktinės tvarkos, susijusios su:

a) vienodu minimaliu tokios oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į riziką, susijusią su įvairiomis gyvūnų rūšimis ir transporto priemonėmis, ir atsižvelgti į poreikį užkirsti kelią reikalavimų nesilaikymo praktikai ir riboti gyvūnų kančią ir

b) atliktos oficialios kontrolės įrašų tvarkymo praktine tvarka ir jų saugojimo laikotarpiu.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.