1 straipsnis. Tikslas ir taikymo sritis

1. Šio reglamento tikslas – prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo užkertant kelią tiesioginiam arba netiesioginiam nepagrįstam geografiniam blokavimui ir kitų formų diskriminavimui dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos, be kita ko, toliau išsamiau paaiškinant tam tikrus atvejus, kuriais nevienodas požiūris negali būti pateisinamas pagal Direktyvos 2006/123/EB 20 straipsnio 2 dalį.

2. Šis reglamentas netaikomas išimtinai vidaus atvejams, kai visi atitinkami sandorio elementai yra susiję tik su viena valstybe nare.

3. Šis reglamentas netaikomas Direktyvos 2006/123/EB 2 straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai.

4. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis apmokestinimo srityje taikomoms taisyklėms.

5. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis taisyklėms, taikytinoms autorių teisių ir gretutinių teisių srityje, visų pirma taisyklėms, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB.

6. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos teisės aktams dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose. Šio reglamento laikymosi faktas nereiškia, kad verslininkas veiklą nukreipia į vartotojo nuolatinės arba įprastinės gyvenamosios vietos valstybę narę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 593/2008 6 straipsnio 1 dalies b punkte ir Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalies c punkte. Visų pirma, kai verslininkas, vykdydamas veiklą pagal šio reglamento 3, 4 ir 5 straipsnius: neblokuoja ir neriboja vartotojų prieigos prie elektroninės sąsajos; nenukreipia vartotojų dėl jų pilietybės arba gyvenamosios vietos į kitą elektroninės sąsajos variantą, kuris skiriasi nuo elektroninės sąsajos, prie kurios prieigą šie vartotojai norėjo gauti iš pradžių; netaiko skirtingų bendrųjų prieigos sąlygų, kai parduoda prekes ar teikia paslaugas, šiame reglamente nustatytais atvejais; arba nediskriminuodamas priima kitoje valstybėje narėje išduotas mokėjimo priemones, tas verslininkas vien dėl šios priežasties nelaikomas nukreipiančiu savo veiklą į valstybę narę, kurioje yra vartotojo nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta. Tas verslininkas taip pat vien dėl šios priežasties nelaikomas nukreipiančiu savo veiklą į valstybę narę, kurioje yra vartotojo nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta, kai verslininkas po sutarties sudarymo teikia informaciją ir pagalbą vartotojui dėl to, kad laikosi šio reglamento.

7. Direktyvos 2006/123/EB 20 straipsnio 2 dalis taikoma tiek, kiek šiame reglamente nenustatyta už ją konkretesnių nuostatų.