14 straipsnis. Siejimas ir grupavimas

1. Valstybės narės leidžia vykdyti grupavimą, bet draudžia vykdyti siejimą.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies ir nedarydamos poveikio konkurencijos teisės taikymui, valstybės narės gali leisti kreditoriams reikalauti, kad vartotojas atidarytų arba išlaikytų mokėjimo arba taupomąją sąskaitą, jei vienintelis tokios sąskaitos tikslas yra vienas iš šių dalykų:

a) kaupti kapitalą siekiant grąžinti kreditą,

b) administruoti kreditą,

c) sutelkti lėšas kreditui gauti,

d) suteikti papildomą garantiją kreditoriui mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo atveju.

3. Valstybės narės gali leisti kreditoriams reikalauti, kad vartotojas turėtų atitinkamą su kredito sutartimi susijusį draudimo liudijimą, atsižvelgiant į proporcingumo aspektus. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad iš kreditoriaus būtų reikalaujama priimti draudimo liudijimą iš kito tiekėjo nei tas, kuriam jis teikia pirmenybę, jeigu toks draudimo liudijimas suteikia garantijas, lygiavertes kreditoriaus siūlomoms garantijoms, nekeičiant vartotojui siūlomo kredito sąlygų.

4. Valstybės narės reikalauja, kad asmens duomenys, susiję su vartotojų onkologinių ligų diagnozėmis, nebūtų naudojami su kredito sutartimi susijusio draudimo liudijimo tikslu pasibaigus valstybių narių nustatytam laikotarpiui, neviršijančiam 15 metų nuo vartotojų medicininio gydymo pabaigos.

5. Kad vartotojai turėtų daugiau laiko palyginti draudimo pasiūlymus, susijusius su kredito sutartimis, prieš įsigydami 3 dalyje nurodytą draudimo liudijimą, valstybės narės reikalauja, kad vartotojams būtų suteiktos bent trys dienos draudimo pasiūlymams, susijusiems su kredito sutartimis, palyginti (nekeičiant kredito pasiūlymų), o vartotojai būtų informuojami apie tai. Vartotojai gali sudaryti draudimo liudijimą nepasibaigus šiam trijų dienų laikotarpiui, jei to aiškiai prašo.