16 straipsnis. Konsultavimo paslaugos

1. Valstybės narės reikalauja, kad kreditorius ir, kai taikytina, kredito tarpininkas konkretaus sandorio atžvilgiu aiškiai informuotų vartotoją apie tai, ar vartotojui yra arba gali būti teikiamos konsultavimo paslaugos.

2. Valstybės narės reikalauja, kad prieš teikiant konsultavimo paslaugas arba prieš sudarant sutartį dėl tokių paslaugų teikimo, kreditorius ir, kai taikytina, kredito tarpininkas popieriuje ar kitoje vartotojo pasirinktoje patvariojoje laikmenoje vartotojui pateiktų šią informaciją:

a) nurodoma, ar rekomendacija bus parengta remiantis tik jų pačių produktų asortimentu, vadovaujantis 3 dalies c punktu, ar plačiu visoje rinkoje siūlomų produktų asortimentu;

b) kai taikytina, nurodomas už konsultavimo paslaugas vartotojo mokamas mokestis arba, jei informacijos pateikimo metu tokio mokesčio sumos nustatyti neįmanoma,– taikomas jo apskaičiavimo metodas.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija vartotojui gali būti pateikiama kaip papildoma ikisutartinė informacija pagal 10 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą.

3. Kai vartotojams teikiamos konsultavimo paslaugos, valstybės narės reikalauja, kad kreditoriai ir, kai taikytina, kredito tarpininkai:

a) gautų reikiamą informaciją apie vartotojo finansinę padėtį, pageidavimus ir tikslus, susijusius su kredito sutartimi, kad kreditorius arba kredito tarpininkas galėtų rekomenduoti vartotojui tinkamas kredito sutartis;

b) įvertintų vartotojo finansinę padėtį bei poreikius, remdamiesi vertinimo metu turima naujausia informacija, nurodyta a punkte, atsižvelgdami į pagrįstas prielaidas apie vartotojo finansinei padėčiai gresiančią riziką siūlomos kredito sutarties ar sutarčių galiojimo laikotarpiu;

c) apsvarstytų galimybę pasiūlyti pakankamai daug kredito sutarčių savo produktų asortimente ir tuo pagrindu iš tos produktų grupės rekomenduotų vieną ar daugiau kredito sutarčių, atitinkančių vartotojo poreikius, finansinę padėtį ir asmenines aplinkybes;

d) veiktų taip, kad vartotojo interesai būtų tenkinami geriausiu būdu; ir

e) pateiktų vartotojui popieriuje ar kitoje vartotojo pasirinktoje ir konsultavimo paslaugų teikimo sutartyje nurodytoje patvariojoje laikmenoje įrašytą rekomendaciją.

4. Valstybės narės gali uždrausti vartoti sąvokas „konsultacija“ ir „konsultantas“ ar panašias sąvokas, kai konsultavimo paslaugas vartotojams parduoda ir teikia kreditoriai arba, kai taikytina, kredito tarpininkai.

Kai valstybės narės nedraudžia vartoti sąvokų „konsultacija“ ir „konsultantas“ ar panašių sąvokų, jos nustato toliau nurodytas sąlygas konsultavimo paslaugas teikiantiems kreditoriams arba kredito tarpininkams dėl sąvokų „nepriklausoma konsultacija“ ir „nepriklausomas konsultantas“ vartojimo:

a) kreditoriai ir, kai taikytina, kredito tarpininkai turi apsvarstyti galimybę pasiūlyti pakankamai daug rinkoje siūlomų kredito sutarčių ir

b) kreditorius arba kreditoriai negali atlyginti kredito tarpininkams už konsultavimo paslaugas.

Antros pastraipos b punktas taikomas tik kai pasiūlytų kreditorių skaičius yra mažesnis nei dauguma rinkoje.

Valstybės narės gali nustatyti griežtesnius reikalavimus kreditoriams ir, kai taikytina, kredito tarpininkams dėl sąvokų „nepriklausoma konsultacija“ arba „nepriklausomas konsultantas“ vartojimo.

5. Valstybės narės reikalauja, kad kreditoriai ir, kai taikytina, kredito tarpininkai įspėtų vartotoją, kai dėl kredito sutarties jam gali kilti konkreti rizika, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį.

6. Valstybės narės užtikrina, kad konsultavimo paslaugas galėtų teikti tik kreditoriai ir, kai taikytina, kredito tarpininkai.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali leisti, kad konsultavimo paslaugas teiktų kiti nei nurodyta pirmoje pastraipoje asmenys, jei yra tenkinama kuri nors viena iš šių sąlygų:

a) konsultavimo paslaugos teikiamos atsitiktiniais atvejais greta profesinės veiklos, kuri yra reglamentuojama teisinėmis ar norminėmis nuostatomis arba etikos kodeksu, pagal kuriuos nedraudžiama tas paslaugas teikti;

b) konsultavimo paslaugas, susijusias su esamos skolos valdymu, teikia nemokumo specialistai, kai ta valdymo veikla yra reglamentuojama teisinėmis ar norminėmis nuostatomis;

c) konsultavimo paslaugas, susijusias su esamos skolos valdymu, teikia viešieji ar savanoriški konsultavimo skolos klausimais paslaugų, kaip nurodyta 36 straipsnyje, teikėjai, kurie vykdo veiklą nekomerciniais tikslais;

d) konsultavimo paslaugas teikia kompetentingų institucijų įgalioti ir prižiūrimi asmenys.