39 straipsnis. Išpirkimo teisė

1. Su turtu susietų žetonų turėtojams bet kuriuo metu suteikiama išpirkimo teisė su turtu susietų žetonų emitentų atžvilgiu ir rezervinio turto atžvilgiu, kai emitentai negali įvykdyti savo įsipareigojimų, kaip nurodyta šios antraštinės dalies 6 skyriuje. Emitentai parengia, palaiko ir įgyvendina aiškią ir išsamią su tokiomis nuolatinėmis išpirkimo teisėmis susijusią politiką ir procedūras.

2. Su turtu susieto žetono turėtojui paprašius tokio žetono emitentas jį išperka arba sumokėdamas tam tikrą lėšų, kurios nėra elektroniniai pinigai, sumą, lygiavertę turto, su kuriuo siejamas tas su turtu susietas žetonas, rinkos vertei, arba pateikdamas su tuo žetonu siejamą turtą. Emitentai parengia tokios nuolatinės išpirkimo teisės politiką, kurioje nustato:

a) sąlygas, įskaitant ribines vertes, laikotarpius ir terminus, kuriomis su turtu susietų žetonų turėtojai gali pasinaudoti tokia išpirkimo teise;

b) mechanizmus ir procedūras, kuriais užtikrinamas su turtu susietų žetonų išpirkimas, taip pat ir susiklosčius nepalankioms rinkos sąlygoms ir įgyvendinant 46 straipsnyje nurodytą atkūrimo planą, arba sklandaus su turtu susietų žetonų išpirkimo atveju – kaip nurodyta 47 straipsnyje;

c) su turtu susietų žetonų ir rezervinio turto vertinimą arba jų vertinimo principus, kai išpirkimo teise naudojasi su turtu susietų žetonų turėtojas, be kita ko, taikant 36 straipsnio 11 dalyje nustatytą vertinimo metodiką;

d) išpirkimo atsiskaitymo sąlygas ir

e) priemones, kurių emitentai imasi padidėjusiam arba sumažėjusiam turto rezervui tinkamai valdyti, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio rezervinio turto rinkai.

Jeigu emitentai, parduodami su turtu susietą žetoną, priima mokėjimą oficialia valiuta išreikštomis lėšomis, kurios nėra elektroniniai pinigai, jie visada suteikia galimybę išpirkti žetoną ta pačia oficialia valiuta išreikštomis lėšomis, kurios nėra elektroniniai pinigai.

3. Nedarant poveikio 46 straipsniui, už su turtu susietų žetonų išpirkimą mokestis negali būti imamas.