70 straipsnis. Klientų kriptoturto ir lėšų saugojimas

1. Kriptoturto paslaugų teikėjai, kurie laiko klientams priklausantį kriptoturtą arba prieigos prie tokio kriptoturto priemones, imasi tinkamų priemonių, kad apsaugotų klientų nuosavybės teises, visų pirma kriptoturto paslaugų teikėjo nemokumo atveju, ir užkirstų kelią klientų kriptoturto naudojimui savo sąskaita.

2. Jei dėl taikomų verslo modelių arba kriptoturto paslaugų pobūdžio reikia laikyti klientų lėšas, išskyrus e. pinigų žetonus, kriptoturto paslaugų teikėjai turi būti įdiegę tinkamas priemones, kad apsaugotų klientų nuosavybės teises ir užkirstų kelią klientų lėšų naudojimui savo sąskaita.

3. Kriptoturto paslaugų teikėjai iki kitos darbo dienos, einančios po dienos, kai gaunamos lėšos, išskyrus e. pinigų žetonus, pabaigos visas tas kliento lėšas įneša į centrinį banką arba kredito įstaigą.

Kriptoturto paslaugų teikėjai imasi visų būtinų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad klientų lėšos, išskyrus e. pinigų žetonus, kurios laikomos kredito įstaigoje arba centriniame banke, būtų laikomos sąskaitoje ar sąskaitose, kurią (-ias) galima aiškiai atskirti nuo sąskaitų, naudojamų kriptoturto paslaugų teikėjui priklausančioms lėšoms laikyti.

4. Kriptoturto paslaugų teikėjai gali patys arba per trečiąją šalį teikti mokėjimo paslaugas, susijusias su jų siūloma kriptoturto paslauga, jei pats kriptoturto paslaugų teikėjas arba trečioji šalis turi leidimą teikti tas paslaugas pagal Direktyvą (ES) 2015/2366.

Jeigu teikiamos mokėjimo paslaugos, kriptoturto paslaugų teikėjai informuoja savo klientus apie visus šiuos aspektus:

a) apie tų paslaugų pobūdį ir sąlygas, įskaitant nuorodas į taikytiną nacionalinę teisę ir klientų teises;

b) ar tas paslaugas teikia jie tiesiogiai ar trečioji šalis.

5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos kriptoturto paslaugų teikėjams, kurie yra elektroninių pinigų įstaigos, mokėjimo įstaigos arba kredito įstaigos.