29 straipsnis. Šalių vertinimas

1. Šiuo reglamentu nustatoma trijų pakopų šalių ar jų dalių vertinimo sistema. Tuo tikslu valstybėms narėms ir trečiosioms valstybėms arba jų dalims, kurios priskiriamos vienai iš šių rizikos kategorijų:

a) didelės rizikos kategorija – jai priskiriamos šalys arba jų dalys, kurių atžvilgiu atlikus 3 dalyje nurodytą vertinimą nustatoma išimtinai didelė rizika, kad tokiose šalyse arba jų dalyse bus pagamintos atitinkamos biržos prekės, dėl kurių produktai neatitinka 3 straipsnio a punkto;

b) mažos rizikos kategorija – jai priskiriamos šalys arba jų dalys, kurių atžvilgiu atlikus 3 dalyje nurodytą vertinimą padaroma išvada, kad yra pakankamai užtikrinama, jog atvejai, kai tokiose šalyse arba jų dalyse pagaminamos atitinkamos biržos prekės, kurias gaminant naudojami atitinkami produktai neatitinka 3 straipsnio a punkto, yra išimtiniai;

c) standartinės rizikos kategorija – jai priskiriamos šalys arba jų dalys, nepriskiriamos nei didelės, nei mažos rizikos kategorijai.

2. 2023 m. birželio 29 d. visoms šalims priskiriamas standartinis rizikos lygis. Mažą arba didelę riziką keliančias šalis ar jų dalis Komisija klasifikuoja pagal šio straipsnio 1 dalį. Šalių ar jų dalių, kurios kelia mažą arba didelę riziką, sąrašas skelbiamas įgyvendinimo aktais, kurie turi būti priimti laikantis 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. Tas sąrašas peržiūrimas ir, jeigu tinkama, atnaujinamas tiek kartų, kiek to reikia atsižvelgiant į naujus įrodymus.

3. Mažos rizikos ir didelės rizikos šalys arba jų dalys pagal 1 dalį klasifikuojamos remiantis objektyviu ir skaidriu Komisijos vertinimu, atsižvelgiant į naujausius mokslo duomenis ir tarptautiniu mastu pripažintus šaltinius. Klasifikacija visų pirma grindžiamas šiais vertinimo kriterijais:

a) miškų naikinimo ir alinimo mastas;

b) žemės ūkio paskirties žemės, skirtos atitinkamoms biržos prekėms, plėtros mastas;

c) atitinkamų biržos prekių ir atitinkamų produktų gamybos tendencijos.

4. Atliekant 3 dalyje nurodytą vertinimą taip pat gali būti atsižvelgiama į:

a) atitinkamos šalies, atitinkamų regioninių valdžios institucijų, veiklos vykdytojų, NVO ir trečiųjų šalių, įskaitant čiabuvių tautas, vietos bendruomenes ir pilietinės visuomenės organizacijas, pateiktą informaciją apie tai, kaip veiksmingai įtraukti dėl žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį į nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal UNFCCC;

b) atitinkamos šalies ir Sąjungos ir (arba) jos valstybių narių susitarimus ir kitas priemones, kuriomis sprendžiama miškų naikinimo ir alinimo problema ir padedama užtikrinti atitinkamų biržos prekių ir atitinkamų produktų atitiktį 3 straipsniui ir jų veiksmingą įgyvendinimą;

c) tai, ar atitinkama šalis turi nacionalinius arba subnacionalinius įstatymus, įskaitant pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį, ir imasi veiksmingų vykdymo užtikrinimo priemonių, kad būtų sprendžiamas miškų naikinimo ir alinimo klausimas, taip pat kad būtų išvengta veiklos, lemiančios miškų naikinimą ir alinimą, ir už ją būtų baudžiama, o ypač į tai, ar ta šalis taiko pakankamai griežtas nuobaudas, kad pažeidėjai netektų visos dėl miškų naikinimo ar alinimo gautos naudos;

d) tai, ar atitinkama šalis leidžia skaidriai susipažinti su atitinkamais duomenimis; taip pat, jei taikytina, teisės aktų, kuriais apsaugomos žmogaus teisės, čiabuvių tautų, vietos bendruomenių ir kitų paprotinio žemės valdymo teisių turėtojų teisės, buvimą, laikymąsi ir veiksmingą vykdymo užtikrinimą;

e) JT Saugumo Tarybos ar Europos Sąjungos Tarybos nustatytas sankcijas dėl atitinkamų biržos prekių ir atitinkamų produktų importo arba eksporto.

5. Komisija užmezga konkretų dialogą su visomis šalimis, kurios priskiriamos arba gali būti priskiriamos didelės rizikos šalims; šio dialogo tikslas – sumažinti šių šalių rizikos lygį.

6. Nedarant poveikio 5 daliai, Komisija oficialiai praneša atitinkamai šaliai, jei ji ketina tą šalį ar jos dalį priskirti kitai rizikos kategorijai, ir paragina ją pateikti visą informaciją, kuri tuo atžvilgiu galėtų būti naudinga. Komisija apie tokį ketinimą taip pat informuoja kompetentingas institucijas.

Komisija į pranešimą įtraukia šią informaciją:

a) priežastį arba priežastis, dėl kurių ketinama pakeisti šalies ar jos dalių rizikos klasifikaciją;

b) kvietimą pateikti raštišką atsakymą Komisijai dėl jos ketinimo pakeisti šalies ar jos dalių rizikos klasifikaciją;

c) jos klasifikacijos pasekmes, kurias sukels priskyrimas didelės arba mažos rizikos šaliai.

7. Komisija suteikia atitinkamai šaliai pakankamai laiko atsakymui į pranešimą pateikti. Jei pranešimas susijęs su Komisijos ketinimu pakeisti šalies ar jos dalių klasifikaciją į aukštesnės rizikos kategoriją, atitinkama šalis savo atsakyme gali Komisijai pateikti informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi padėčiai ištaisyti.

8. Komisija nedelsdama praneša atitinkamai šaliai ir kompetentingoms institucijoms apie šalies arba jos dalių įtraukimą į 2 dalyje nurodytą sąrašą arba išbraukimą iš jo.