30 straipsnis. Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis

1. Komisija (Sąjungos vardu) ir suinteresuotos valstybės narės, laikydamosi savo atitinkamų kompetencijos sričių, dirba su šalimis gamintojomis ir jų dalimis, su kuriomis susijęs šis reglamentas, visų pirma su klasifikuojamomis kaip didelės rizikos šalys ar jų dalys 29 straipsnio kontekste, laikydamosi koordinuoto požiūrio, pasitelkdamos esamas ir būsimas partnerystes ir kitus atitinkamus bendradarbiavimo mechanizmus, kad bendrai spręstų pagrindines miškų naikinimo ir alinimo priežastis. Komisija parengia išsamią tokio bendradarbiavimo Sąjungos strateginę programą ir apsvarsto galimybę sutelkti atitinkamas Sąjungos priemones. Tokios partnerystės ir bendradarbiavimo mechanizmai yra orientuojami į tokius klausimus kaip miškų išsaugojimas, atkūrimas ir tvarus naudojimas, miškų naikinimas, miškų alinimas ir perėjimas prie tvarios biržos prekių gamybos, vartojimo, perdirbimo ir prekybos jomis metodų. Partnerystės ir bendradarbiavimo mechanizmai gali apimti struktūrinius dialogus, administracinius susitarimus ir esamus susitarimus ar jų nuostatas, taip pat bendrus veiksmų planus, kuriais sudaromos sąlygos perėjimui prie tokios žemės ūkio gamybos, kuria užtikrinama atitiktis šiam reglamentui, ypatingą dėmesį skiriant čiabuvių tautų, vietos bendruomenių ir smulkiųjų ūkininkų poreikiams ir užtikrinant visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą.

2. Partnerystėmis ir bendradarbiavimu turi būti suteikta galimybė visapusiškai dalyvauti visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę, čiabuvių tautas, vietos bendruomenes, moteris, privatųjį sektorių, įskaitant labai mažas įmones ir kitas MVĮ, ir smulkiuosius ūkininkus. Partnerystėmis ir bendradarbiavimu taip pat turi būti remiamas arba inicijuojamas įtraukus ir dalyvavimu grindžiamas dialogas, siekiant įgyvendinti nacionalinius teisinių ir valdymo reformų procesus, kad būtų gerinamas miškų valdymas ir šalinami vidaus veiksniai, prisidedantys prie miškų naikinimo.

3. Partnerystėmis ir bendradarbiavimu skatinama plėtoti integruotus žemėtvarkos procesus, šalių-gamintojų atitinkamus teisės aktus, daugelio suinteresuotųjų subjektų procesus, fiskalines ar komercines paskatas ir kitas tinkamas priemones, kad būtų: gerinamas miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimas, tvari miškotvarka ir miškų atkūrimas, kovojama su miškų ir pažeidžiamų ekosistemų konversija siekiant taikyti kitus žemės naudojimo būdus, optimizuota nauda kraštovaizdžiui, užtikrintos teisės naudotis žeme, didinamas žemės ūkio našumas ir konkurencingumas, užtikrinamas tiekimo grandinių skaidrumas, stiprinamos nuo miškų priklausomų bendruomenių, įskaitant smulkiuosius ūkininkus, vietos bendruomenes ir čiabuvių tautas, kurių teisės nustatytos JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių, teisės ir visuomenei būtų užtikrinta prieiga prie miškotvarkos dokumentų ir kitos svarbios informacijos.

4. Komisija Sąjungos vardu arba valstybės narės, arba Komisijas ir valstybės narės kartu, laikydamosi savo atitinkamų kompetencijos sričių, angažuojasi tarptautinėse dvišalėse ir daugiašalėse diskusijose dėl politikos ir veiksmų, skirtų stabdyti miškų naikinimą ir alinimą, be kita ko, tokiuose daugiašaliuose forumuose kaip CBD, FAO, JT kovos su dykumėjimu konvencija, JT Aplinkos asamblėja, JT Miškų forumas, UNFCCC, PPO, G7 ir G20. Toks angažavimasis apima skatinimą pereiti prie tvarios žemės ūkio gamybos ir tvarios miškotvarkos, taip pat skaidrių ir tvarių tiekimo grandinių kūrimą ir juo tęsiamos pastangos nustatyti, kokie patikimi standartai ir apibrėžtys užtikrintų aukštą miškų ir kitų natūralių ekosistemų ir susijusių žmogaus teisių apsaugos lygį, ir dėl jų susitarti.

5. Komisija Sąjungos vardu ir suinteresuotosios valstybės narės, laikydamosi savo atitinkamų kompetencijos sričių, palaiko dialogą ir bendradarbiauja su kitomis daugiausia vartojančiomis šalimis, kad paskatintų patvirtinti plataus užmojo reikalavimus, kuriais būtų siekiama kuo labiau sumažinti tokių šalių indėlį į miškų naikinimą ir alinimą, ir sudaryti vienodas sąlygas pasaulio mastu.