4 straipsnis. Tam tikriems lošimo paslaugų teikėjams taikomos išimtys

1. Valstybės narės gali nuspręsti lošimo paslaugų teikėjams visiškai arba iš dalies netaikyti šiame reglamente nustatytų reikalavimų remdamosi įrodyta maža rizika, kurią kelia tokių paslaugų operacijų pobūdis ir, kai tinkama, mastas.

Pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis netaikoma:

a) lošimo namams;

b) lošimo paslaugų teikėjams, kurių pagrindinė veikla yra nuotolinių lošimų paslaugų arba sporto lažybų paslaugų teikimas, išskyrus:

i) nuotolinių lošimų paslaugas, kurias teikia valstybė, nesvarbu, ar jas teikia valdžios institucija, ar valstybės kontroliuojama įmonė ar įstaiga;

ii) nuotolinių lošimų paslaugas, kurių organizavimą, veikimą ir administravimą reguliuoja valstybė.

2. 1 dalies tikslais valstybės narės atlieka lošimo paslaugų rizikos vertinimą ir įvertina:

a) su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusias grėsmes bei pažeidžiamumus ir lošimo paslaugų rizikos mažinimo veiksnius;

b) su sandorių dydžiu ir naudojamais mokėjimo būdais susijusią riziką;

c) geografinę vietovę, kurioje administruojamos lošimo paslaugos, įskaitant jų tarpvalstybinį aspektą ir prieinamumą iš kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių.

Atlikdamos šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus rizikos vertinimus, valstybės narės atsižvelgia į rizikos vertinimo Sąjungos lygmeniu, kurį pagal Direktyvos (ES) 2024/1640 7 straipsnį atlieka Komisija, išvadas.

3. Valstybės narės nustato rizikos vertinimu grindžiamos stebėsenos veiksmus arba imasi kitų tinkamų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama pagal šį straipsnį suteikiamomis išimtimis.