48 straipsnis. Grąžinimo ir surinkimo sistemos

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurtos sistemos ir infrastruktūra, pagal kurias būtų grąžinamos ir atskirai surenkamos visos galutinių naudotojų pakuočių atliekos siekiant užtikrinti, kad jos būtų apdorojamos laikantis Direktyvos 2008/98/EB 4, 10 ir 13 straipsnių ir kad jas būtų lengviau paruošti pakartotiniam naudojimui ir aukštos kokybės perdirbimui.

Pakuotės, atitinkančios į perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus, nustatytus pagal šio reglamento 6 straipsnio 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose, surenkamos perdirbti. Tokias pakuotes deginti ir vežti į sąvartynus draudžiama, išskyrus atliekas, susidarančias vėliau apdorojant atskirai surinktas pakuočių atliekas, kurių perdirbti neįmanoma arba kurias perdirbant nebūtų užtikrinamas geriausias aplinkosauginis rezultatas.

2. Siekiant užtikrinti aukštos kokybės perdirbimą, valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurtos visapusiškam surinkimui ir rūšiavimui skirtos sistemos ir infrastruktūra, kuriomis būtų sudaromos sąlygos perdirbimui ir užtikrinama, kad būtų prieinamos perdirbimui skirtos plastiko žaliavos. Tokios sistemos ir infrastruktūra gali suteikti prioritetinę prieigą prie perdirbtų medžiagų, skirtų naudoti tais atvejais, kai atskiros perdirbtos medžiagos kokybė išsaugoma arba atgaunama taip, kad medžiagą būtų galima toliau perdirbti ir naudoti tokiu pačiu ir panašiu būdu, kuo mažiau prarandant kiekį, kokybę ar funkciją.

3. Valstybės narės gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos grąžinimo ir atskiro atliekų surinkimo pareigos tam tikros formos atliekų atveju, jei pakuočių atliekų frakcijų surinkimas bendrai arba pakuočių atliekų ar tokių pakuočių atliekų frakcijų surinkimas kartu su kitomis atliekomis nedaro poveikio galimybei paruošti tokias pakuotes ar pakuočių atliekų frakcijas pakartotinai naudoti, perdirbti ar atlikti kitas naudojimo operacijas pagal Direktyvos 2008/98/EB 4 ir 13 straipsnius ir jei atlikus tas operacijas gautos išeigos kokybė yra panaši į tą, kuri užtikrinama atliekas surenkant atskirai.

4. Valstybės narės gali užtikrinti, kad pakuočių atliekos, kurios nėra surinktos atskirai, prieš šalinimo ar energijos gavybos iš atliekų operacijas būtų rūšiuojamos siekiant pašalinti perdirbimui tinkamas pakuotes.

5. 1 dalyje nurodytos sistemos ir infrastruktūra:

a) yra atviros, kad jose galėtų dalyvauti atitinkamų sektorių ekonominės veiklos vykdytojai, kompetentingos valdžios institucijos ir trečiosios šalys, tvarkančios atliekas jų vardu;

b) apima visą valstybės narės teritoriją ir visas pakuočių atliekas, susidarančias iš visų rūšių pakuočių ir vykdant visų rūšių veiklą, atsižvelgiant į populiacijos dydį, numatomą pakuočių atliekų kiekį ir sudėtį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams; jos apima atskirą surinkimą viešosiose erdvėse, verslo patalpose ir gyvenamosiose vietovėse ir yra pakankamo pajėgumo;

c) yra atviros importuojamiems produktams, taikant nediskriminacines sąlygas, visų pirma dėl išsamios naudojimosi tvarkos ir naudojimosi mokesčių, ir yra sukurtos taip, kad būtų vengiama prekybos kliūčių ir konkurencijos iškraipymų.

6. Valstybės narės gali numatyti, kad viešosios atliekų tvarkymo sistemos dalyvautų organizuojant 1 dalyje nurodytas sistemas.

7. Valstybės narės imasi priemonių, kuriomis skatinamas pakuočių atliekų perdirbimas, atitinkantis perdirbtų medžiagų naudojimo atitinkamuose sektoriuose kokybės standartus.