5 straipsnis. Reikalavimai dėl pakuotės sudėtyje esančių cheminių medžiagų

1. Rinkai pateikiama pakuotė turi būti pagaminta taip, kad pakuotės medžiagos ar bet kurios sudedamosios dalies sudėtyje susirūpinimą keliančių medžiagų būtų kuo mažiau ir jų koncentracija būtų kuo mažesnė, be kita ko, kiek tai susiję su jų buvimu išmetamuosiuose teršaluose bei atliekų tvarkymo produktuose, pavyzdžiui, antrinėse žaliavose, pelenuose ar kitose galutiniam pašalinimui skirtose medžiagose, ir atsižvelgiant į mikroplastikų keliamą neigiamą poveikį aplinkai.

2. Komisija stebi pakuočių ir pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančias susirūpinimą keliančias medžiagas ir, kai tikslinga, imasi atitinkamų tolesnių priemonių.

Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija, padedama Europos cheminių medžiagų agentūros, parengia ataskaitą dėl pakuočių ir pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančių susirūpinimą keliančių medžiagų, siekiant nustatyti, kokio masto neigiamą poveikį jos daro medžiagų pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui arba kaip jos veikia cheminę saugą. Toje ataskaitoje gali būti išvardytos pakuočių ir pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančios susirūpinimą keliančios medžiagos ir nurodoma, kokiu mastu jos galėtų kelti nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ir aplinkai.

Komisija pateikia tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir šio reglamento 65 straipsnyje nurodytam komitetui. Komisija joje išdėsto nustatytus faktus ir apsvarsto tinkamas tolesnes priemones, įskaitant:

a) pakuočių medžiagose esančių susirūpinimą keliančių medžiagų, kurios visų pirma daro poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, atveju – Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų procedūrų taikymą naujiems apribojimams nustatyti;

b) susirūpinimą keliančių medžiagų, darančių neigiamą poveikį medžiagų, esančių pakuotėse, kuriose yra tokių susirūpinimą keliančių medžiagų, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, atveju – apribojimų nustatymą apibrėžiant į perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijus pagal šio reglamento 6 straipsnio 4 dalį.

Jei valstybė narė mano, kad cheminė medžiaga daro neigiamą poveikį kitų medžiagų, esančių pakuotėse, kuriose tokios medžiagos yra, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, ji ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia tokią informaciją Komisijai ir Europos cheminių medžiagų agentūrai ir, jei turima, remiasi atitinkamais rizikos vertinimais ar kitais svarbiais duomenimis.

3. Valstybės narės gali prašyti Komisijos apsvarstyti galimybę pagal 6 straipsnio 4 dalies a punktą apriboti susirūpinimą keliančių medžiagų, potencialiai galinčių daryti neigiamą poveikį pakuočių medžiagų, kuriose jos yra, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, naudojimą dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios pirmiausia su tų medžiagų chemine sauga; kartu su tokiais prašymais valstybės narės pateikia ataskaitą, kurioje dokumentuojama tų medžiagų tapatybė ir naudojimo būdai ir aprašoma, kaip tų medžiagų naudojimas pakuotėse trikdo perdirbimą dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios pirmiausia su chemine sauga. Komisija išnagrinėja prašymą ir to vertinimo rezultatus pateikia 65 straipsnyje nurodytam komitetui.

4. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytiems cheminių medžiagų naudojimo apribojimams arba, kai taikytina, Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 nustatytiems su maistu besiliečiančioms žaliavoms ir gaminiams taikomiems apribojimams ir konkrečioms priemonėms, švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo bendra koncentracija, susidaranti dėl pakuočių ar pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančių cheminių medžiagų, negali viršyti 100 mg/kg.

5. Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. su maistu besiliečiančios pakuotės negali būti pateikiamos rinkai, jei perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) koncentracija jose lygi toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba jas viršija, jei pateikti rinkai pakuotes, kuriose yra tokia PFAS koncentracija, nėra uždrausta pagal kitą Sąjungos teisės aktą:

a) 25 ppb bet kokios PFAS atveju; matuojama atliekant tikslinę PFAS analizę (polimerinės PFAS į kiekybinį vertinimą neįtraukiamos);

b) 250 ppb PFAS sumos atveju; matuojama sudedant tikslinės PFAS analizės, kai taikoma, prieš tai suirus prekursoriams (polimerinės PFAS į kiekybinį vertinimą neįtraukiamos), rezultatus, ir

c) 50 ppm PFAS (įskaitant polimerines PFAS); jei bendras fluoro kiekis viršija 50 mg/kg, fizinis gamintojas, importuotojas arba tolesnis naudotojas, kaip apibrėžta atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 9, 11 ir 13 punktuose, gavęs prašymą, fiziniam gamintojui arba importuotojui, kaip apibrėžta atitinkamai šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies 13 ir 17 punktuose, pateikia įrodymą, kad fluoro kiekis buvo išmatuotas kaip PFAS arba ne PFAS dalis, kad jie galėtų parengti techninius dokumentus, kaip nurodyta šio reglamento VII priede.

PFAS – cheminė medžiaga, turinti bent vieną visiškai fluorintą metilo (CF3-) arba metileno (-CF2-) anglies atomą (be prie jo prisijungusių H, Cl, Br, I), išskyrus chemines medžiagas, kurių sudėtyje yra tik šie struktūriniai elementai: CF3-X arba X-CF2-X’, kai X = -OR arba -NRR’ ir X’ = metilas (-CH3), metilenas (-CH2-), aromatinė grupė, karbonilgrupė (-C(O)-), -OR’’, -SR’’ arba –NR’’R’’’; ir kai R/R’/R’/R’’ yra vandenilis (-H), metilas (CH3), metilenas (-CH2-), aromatinė grupė arba karbonilgrupė (-C(O)-).

Ne vėliau kaip 2030 m. rugpjūčio 12 d. Komisija atlieka vertinimą, kad nustatytų, ar reikia iš dalies pakeisti arba panaikinti šią dalį, kad būtų išvengta sutapimų su PFAS naudojimo apribojimais ar draudimais, nustatytais pagal reglamentus (EB) Nr. 1935/2004, (EB) Nr. 1907/2006 arba (ES) 2019/1021.

6. Atitiktis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma techniniais dokumentais, parengiamais pagal VII priedą.

7. Kad būtų atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą, Komisija pagal 64 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant sumažinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijų, susidarančių dėl pakuočių ar pakuočių sudedamųjų dalių sudėtyje esančių cheminių medžiagų, sumą.

8. Kad būtų atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą, Komisija pagal 64 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas siekiant nustatyti, kokiomis sąlygomis šio straipsnio 4 dalyje nurodyta koncentracijų suma netaikoma perdirbtoms medžiagoms arba produktų ciklams uždaroje ir kontroliuojamoje grandinėje, ir kokių rūšių ar formų pakuotėms, remiantis šio reglamento II priedo 1 lentelėje išvardytomis pakuočių kategorijomis, toje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi. Tokie deleguotieji aktai grindžiami kiekvienu konkrečiu atveju atliekama analize, galioja ribotą laiką, juose numatomi tinkamo žymėjimo ir informacijos teikimo reikalavimai ir reikalavimai reguliariai teikti ataskaitas siekiant užtikrinti, kad išimtis būtų reguliariai peržiūrima. Pagal šią dalį priimami deleguotieji aktai priimami tik siekiant iš dalies pakeisti sprendimuose 2001/171/EB ir 2009/292/EB nustatytas nukrypti leidžiančias nuostatas.

9. Ne vėliau kaip 2033 m. rugpjūčio 12 d. Komisija atlieka vertinimą, kad įvertintų, ar šiuo straipsniu ir 6 straipsnio 4 dalyje nustatytais į perdirbimą orientuoto projektavimo kriterijais pakankamai prisidėta prie to, kad būtų kuo labiau sumažintas susirūpinimą keliančių medžiagų, kaip pakuotės medžiagų sudedamųjų dalių, buvimas ir koncentracija.