Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

13 straipsnis. Teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste įgijimas, jos sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ir teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 13 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-07-01 · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

1. Uosto žemės naudotojas kitą dieną po atitikties šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams deklaravimo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos vėlesnės dienos įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis veikla ne ilgesnį kaip uosto žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį.

2. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, muitinei ir uosto valdytojui, išskyrus atvejus, kai mokesčių, įmokų, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, įmokų, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme;

2) turėti 2 paskutinių finansinių metų uosto žemės naudotojo finansinių ataskaitų audito auditoriaus ar audito įmonės išvadas, parengtas pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo nuostatas, išskyrus atvejus, kai uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo trumpiau kaip 2 metus arba yra fizinis asmuo;

3) turėti galiojantį priėmimo komisijos išduotą priėmimo aktą, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą atvejį;

4) turėti galiojančią, su uosto valdytoju sudarytą uosto žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;

5) turėti galiojančią, su Muitinės departamentu ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga sudarytą sutartį dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Pavyzdinę šios sutarties formą nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

3. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste, turi deklaruoti Susisiekimo ministerijai savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams – pateikti šios atitikties deklaraciją ir laisvos formos numatomos vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą.

4. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis tik ta veikla, kurią deklaruoja šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Uosto žemės naudotojas gali keisti numatomų vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą, tačiau prieš tai turi iš naujo deklaruoti Susisiekimo ministerijai savo atitiktį vykdyti nurodytą veiklą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tokia veikla uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali pradėti verstis tik kitą dieną po atitikties deklaravimo Susisiekimo ministerijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos vėlesnės dienos.

5. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri, kaip laikomasi laisvojo uosto veiklos reikalavimų. Planinis uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus.

6. Susisiekimo ministerija, gavusi Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadas, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, pažeidžia šio straipsnio 1, 2, 4 ir (ar) 10 dalyse nurodytus reikalavimus arba deklaruodamas savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams pateikė netikslius duomenis, per 2 darbo dienas nuo šių išvadų gavimo dienos įspėja uosto žemės naudotoją, vykdantį veiklą laisvajame uoste, apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą, informuoja apie nustatytus pažeidimus (pažeidimų rūšį, turinį ir esmę) ir nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai privalo būti pašalinti. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo tai deklaruoti Susisiekimo ministerijai ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. Jeigu per nustatytą terminą uosto žemės naudotojas pažeidimų nepašalina ir (ar) apie tai nedeklaruoja Susisiekimo ministerijai, susisiekimo ministras per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos taiko uosto žemės naudotojui poveikio priemonę už šio straipsnio reikalavimų pažeidimą – sustabdo uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Draudžiama vykdyti veiklą laisvajame uoste nuo to momento, kai uosto žemės naudotojas yra informuotas apie susisiekimo ministro sprendimą sustabdyti jo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste.

7. Susisiekimo ministrui sustabdžius uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste, Susisiekimo ministerija kartu su pranešimu apie teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą nurodo pašalinti pažeidimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pašalinęs visus pažeidimus, uosto žemės naudotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia tai patvirtinančią informaciją Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministras, gavęs šią informaciją ir nustatęs, kad pažeidimai pašalinti, per 5 darbo dienas priima sprendimą panaikinti uosto žemės naudotojo teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą. Apie priimtą sprendimą Susisiekimo ministerija nedelsdama informuoja uosto žemės naudotoją.

8. Susisiekimo ministras per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–5 punktuose nurodytų atvejų nustatymo momento panaikina uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai tą pačią dieną, kai priimamas sprendimas, informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:

1) pateikė deklaraciją apie nutraukiamą veiklą laisvajame uoste;

2) per šio straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdyta jo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste, ir (ar) apie pažeidimų pašalinimą per nustatytą terminą nepranešė Susisiekimo ministerijai;

3) yra likviduotas arba, jeigu uosto žemės naudotojas yra fizinis asmuo, miręs;

4) nevykdo veiklos laisvajame uoste ilgiau kaip 6 mėnesius;

5) vykdo veiklą laisvajame uoste, kai jo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo sustabdyta ir uosto žemės naudotojas apie tai buvo informuotas, arba vykdo veiklą, kurios nedeklaravo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

9. Panaikinus uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, uosto žemės naudotojas, pašalinęs aplinkybes, dėl kurių ši teisė buvo panaikinta, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai savo atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Vyriausybės įgaliota institucija patikrina, ar uosto žemės naudotojas tinkamai pašalino aplinkybes, dėl kurių buvo panaikinta teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste, ir pateikia išvadą Susisiekimo ministerijai. Jeigu teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta trečią kartą per pastaruosius 24 mėnesius, uosto žemės naudotojas negali deklaruoti savo atitikties 6 mėnesius nuo šios teisės panaikinimo dienos, išskyrus atvejį, kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio termino pabaigos patikrina ir nustato, kad pažeidimai visiškai pašalinti.

10. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:

1) neturi teisės įgalioti kitų asmenų ar teisės perduoti vykdyti veiklą kitiems asmenims;

2) privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo savo asmens ir (ar) kontaktinių duomenų pasikeitimo momento elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Susisiekimo ministerijai apie šių duomenų pasikeitimo faktą. Uosto žemės naudotojas nurodo Susisiekimo ministerijai savo pasikeitusį adresą korespondencijai, o kai uosto žemės naudotojas yra fizinis asmuo – faktinės gyvenamosios vietos adresą. Kitus duomenis, kurie yra prieinami valstybės informacinėse sistemose, Susisiekimo ministerija gauna iš šių informacinių sistemų.

11. Uosto žemės naudotojas, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais įgijęs teisę valdyti jo naudojamame žemės sklype esančius statinius, pastatytus kito (ankstesnio) uosto žemės naudotojo ir skirtus veiklai laisvajame uoste vykdyti, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto priėmimo komisijos išduoto priėmimo akto kopija Susisiekimo ministerijai nėra teikiama.

12. Šiame straipsnyje nurodyti susisiekimo ministro priimti sprendimai dėl teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir panaikinimo turi būti skelbiami uosto valdytojo interneto svetainėje.

Šiame straipsnyje rastos apibrėžtos sąvokos: Laisvasis uostas, Uosto žemės naudotojas, Uosto valdytojas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas įgyvendina 1 ES teisės aktą (sąrašas).