40 straipsnis. Šaulio tarnyba LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuotuose vienetuose
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 40 straipsnis
1. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuotų vienetų šauliais gali būti šauliai, kurie:
1) yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą arba baigę bazinį šaulio įgūdžių kursą;
2) pateikia galiojančią medicininę sveikatos patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių negali turėti ginklo, ir yra tinkami šaulio tarnybai LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotame vienete;
3) neatlieka tikrosios karo tarnybos;
4) nėra įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą;
5) nėra valstybės institucijų ar įstaigų, kurios įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai.
2. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoti vienetai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Apie sudarytą LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotą vienetą LŠS vadas informuoja kariuomenės vadą.
3. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoto vieneto šauliai rengiami pagal karinio vieneto, LŠS vado patvirtintą karinio rengimo planą. Prireikus LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoti vienetai kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose.
4. Kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti organizuojamos karinio vieneto ir LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuoto vieneto bendros pratybos.
5. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuotiems vienetams taikomus karinio rengimo reikalavimus ir detalią jų sąveikos su kariuomenės kariniais vienetais tvarką nustato kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.
6. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoto vieneto šauliai į pratybas ir mokymus šaukiami LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu.
7. Šauliai, siekiantys tarnauti LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotame vienete, bet neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, nebaigę bazinio šaulio įgūdžių kurso programos, kreipiasi į rinktinės vadą, prašydami siųsti juos į bazinį šaulio įgūdžių kursą. Rinktinės vadas per vienus metus nuo prašymo gavimo dienos turi nusiųsti šaulį į bazinį šaulio įgūdžių kursą, kurį organizuoja LŠS. Bazinio šaulio įgūdžių kurso programą, suderinęs su kariuomenės vadu arba jo įgaliotu asmeniu, tvirtina LŠS vadas.
Nuo 2027-01-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2027-01-01).
1. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuotų vienetų šauliais gali būti šauliai, kurie:
1) yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą arba baigę bazinį šaulio įgūdžių kursą;
2) pateikia galiojančią medicininę sveikatos patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių negali turėti ginklo, ir yra tinkami šaulio tarnybai LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotame vienete;
3) neatlieka tikrosios karo tarnybos;
4) nėra įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą;
5) nėra valstybės institucijų ar įstaigų, kurios įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai.
2. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoti vienetai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Apie sudarytą LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotą vienetą LŠS vadas informuoja kariuomenės vadą. Kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kariniams vienetams priskiriami LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir tie LŠS specializuoti vienetai, kurie vykdys ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis.
3. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoto vieneto šauliai rengiami pagal karinio vieneto, LŠS vado patvirtintą karinio rengimo planą. Prireikus LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoti vienetai kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose.
4. Kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti organizuojamos karinio vieneto ir LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuoto vieneto bendros pratybos.
5. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuotiems vienetams taikomus karinio rengimo reikalavimus ir detalią jų sąveikos su kariuomenės kariniais vienetais tvarką nustato kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.
6. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoto vieneto šauliai į pratybas ir mokymus šaukiami LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu.
7. Šauliai, siekiantys tarnauti LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotame vienete, bet neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, nebaigę bazinio šaulio įgūdžių kurso programos, kreipiasi į rinktinės vadą, prašydami siųsti juos į bazinį šaulio įgūdžių kursą. Rinktinės vadas per vienus metus nuo prašymo gavimo dienos turi nusiųsti šaulį į bazinį šaulio įgūdžių kursą, kurį organizuoja LŠS. Bazinio šaulio įgūdžių kurso programą, suderinęs su kariuomenės vadu arba jo įgaliotu asmeniu, tvirtina LŠS vadas.
Kas keičiasi (1)
pakeista: 2. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoti vienetai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Apie sudarytą LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotą vienetą LŠS vadas informuoja kariuomenės vadą. Kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kariniams vienetams priskiriami LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir tie LŠS specializuoti vienetai, kurie vykdys ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuotų vienetų šauliais gali būti šauliai, kurie:
1) yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą arba baigę bazinį šaulio įgūdžių kursą;
2) pateikia galiojančią medicininę sveikatos patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių negali turėti ginklo, ir yra tinkami šaulio tarnybai LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotame vienete;
3) neatlieka tikrosios karo tarnybos;
4) nėra įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą;
5) nėra valstybės institucijų ar įstaigų, kurios įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai.
2. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoti vienetai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Apie sudarytą LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotą vienetą LŠS vadas informuoja kariuomenės vadą. Kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kariniams vienetams priskiriami LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir tie LŠS specializuoti vienetai, kurie vykdys ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis.
3. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoto vieneto šauliai rengiami pagal karinio vieneto, LŠS vado patvirtintą karinio rengimo planą. Prireikus LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoti vienetai kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose.
4. Kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti organizuojamos karinio vieneto ir LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuoto vieneto bendros pratybos.
5. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuotiems vienetams taikomus karinio rengimo reikalavimus ir detalią jų sąveikos su kariuomenės kariniais vienetais tvarką nustato kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.
6. LŠS ginkluoto pasipriešinimo ir LŠS specializuoto vieneto šauliai į pratybas ir mokymus šaukiami LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu.
7. Šauliai, siekiantys tarnauti LŠS ginkluoto pasipriešinimo ar LŠS specializuotame vienete, bet neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, nebaigę bazinio šaulio įgūdžių kurso programos, kreipiasi į rinktinės vadą, prašydami siųsti juos į bazinį šaulio įgūdžių kursą. Rinktinės vadas per vienus metus nuo prašymo gavimo dienos turi nusiųsti šaulį į bazinį šaulio įgūdžių kursą, kurį organizuoja LŠS. Bazinio šaulio įgūdžių kurso programą, suderinęs su kariuomenės vadu arba jo įgaliotu asmeniu, tvirtina LŠS vadas.