2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 2 straipsnis
1. Agresija – ginkluotos jėgos panaudojimas ar grasinimas panaudoti ją prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę.
2. Ginkluotosios pajėgos – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme.
3. Užsienio valstybės ginkluotosios pajėgos – užsienio valstybės organizuotos ginkluotosios pajėgos, grupės ir daliniai (kariniai vienetai), kuriems vadovauja asmuo, atsakingas šiai valstybei už savo pavaldinių veiksmus.
4. Okupacija – Lietuvos Respublikos teritorijos ar jos dalies užėmimas ir kontrolė, vykdomi užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų.
5. Pilietinis pasipriešinimas – Lietuvos Respublikos piliečių ir jų savaveiksmių darinių veikla priešinantis agresijai ir okupacijai.
6. Valstybės gynybos civilinė ir karinė vadovybė – pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus išrinkti arba paskirti civiliai ir kariniai pareigūnai, turintys įgaliojimus vadovauti ginkluotųjų pajėgų karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams: Respublikos Prezidentas, krašto apsaugos ministras, ginkluotųjų pajėgų (kariuomenės) vadas.
7. Tautos pasipriešinimo vadovybė – dėl agresijos ar okupacijos negalint veikti pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją sudarytoms valstybės valdžios institucijoms ir valstybės gynybos civilinei ir karinei vadovybei bei jos paskirtiems pareigūnams, besipriešinančios Tautos atstovų sudaryta institucija (institucijos), įgaliota vadovauti Tautos pasipriešinimui, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatomis, taip pat šios institucijos (institucijų) įgaliota ginkluotųjų pajėgų vadovybė.