9 straipsnis. Vadovavimas ginkluotai gynybai ir pasipriešinimui agresijai

1. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai veiksmams vadovauja laisvai ir teisėtai veikianti valstybės gynybos civilinė ir karinė vadovybė, o jeigu ji negali veikti, – Tautos pasipriešinimo vadovybė.

2. Agresijos atveju jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali priimti sprendimo arba duoti įsakymo, draudžiančio gintis nuo agresijos. Toks sprendimas ar įsakymas yra niekinis ir neturi būti vykdomas.

3. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas arba pagal Konstituciją ir įstatymus operacinio vadovavimo ginkluotosioms pajėgoms grandinėje jį pavaduojantis Seimo Pirmininkas Konstitucijos 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir teikia jį tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Nedelsiant negavusi sprendimo dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, valstybės gynybos civilinė ir karinė vadovybė įstatymų nustatyta tvarka duoda užduotis ginkluotosioms pajėgoms atlikti gynybos operacijas ir kitokius veiksmus. Kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų vienetų vadai nedelsdami veikia pagal iš anksto parengtus planus agresijai atremti.

4. Jeigu agresijos atveju pareigūnas negali laisvai vykdyti valstybės gynimo pareigų ar funkcijų, taip pat perduoti įsakymų pagal operacinio vadovavimo gynybos veiksmams grandinę, žemesniosios grandies pareigūnai gynybos funkcijas vykdo savarankiškai. Netekę ryšio su aukštesniaisiais pareigūnais, žemesniosios grandies pareigūnai taip pat turi teisę savarankiškai vykdyti gynybos funkcijas. Tokiais atvejais šių pareigūnų ar vadų įsakymai ir veiksmai laikomi teisėtais.

5. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai metu taikomas karo padėties teisinis režimas, nepaisant to, ar karo padėtis Konstitucijos ir Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka buvo įvesta.