1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymo sritis
Geriamojo vandens įstatymo 1 straipsnis
1. Šis įstatymas nustato geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo, jo stebėsenos, saugos išlygų taikymo, taip pat jo kokybės ir saugos valstybinės priežiūros, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su geriamuoju vandeniu, reikalavimus, su šių reikalavimų vykdymu susijusias valstybės, savivaldybės institucijų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, regioninių viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų (toliau – tiekėjai), taip pat ūkio subjektų, kurie nėra tiekėjai, bet išgauna geriamąjį vandenį ir naudoja jį vykdydami ūkinę veiklą (toliau – ūkio subjektai), funkcijas ir atsakomybę.
2. Šio įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens reikalavimus, kurių laikantis žmonių sveikata būtų apsaugota nuo neigiamo poveikio dėl geriamojo vandens užterštumo, taip pat būtų užtikrinta geriamojo vandens sauga ir kokybė.
3. Šis įstatymas netaikomas:
1) natūraliam mineraliniam vandeniui, pripažintam mineraliniu vandeniu teisės aktų nustatyta tvarka;
2) vandeniui, kuris yra vaistas (vaistinis preparatas), kaip ši sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme;
3) maisto tvarkymo subjektams, apsirūpinantiems geriamuoju vandeniu iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais, kiek tai susiję su konkretiems maisto verslo tikslams naudojamu vandeniu, jeigu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Tarnyba), šių maisto tvarkymo subjektų prašymu atlikusi vertinimą, patvirtina, kad laikantis tų maisto tvarkymo subjektų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemoje nustatytų principų ir taisomųjų veiksmų tokio vandens sauga ir kokybė negali turėti poveikio galutinių maisto produktų saugai.
4. Ūkio subjektams, kurie iš požeminių vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais vidutiniškai per parą išgauna mažiau kaip 10 m3 geriamojo vandens arba šiuo vandeniu aprūpina mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautą geriamąjį vandenį naudoja ūkinėje veikloje, taikomi šio įstatymo 1–5, 7 ir 8 straipsniai.
5. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.