2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos

1. Atitikties vieta – vieta, kurioje geriamasis vanduo turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus ir kurioje:

1) geriamasis vanduo pradeda tekėti iš patalpose arba objektuose esančių čiaupų, kurie paprastai naudojami geriamajam vandeniui, kai šis vanduo tiekiamas iš skirstomojo tinklo;

2) geriamasis vanduo išteka iš cisternos, kai šis vanduo tiekiamas iš cisternos;

3) geriamasis vanduo išpilstomas į butelius ar kitą tarą, kai šis vanduo išpilstomas į butelius ar kitą tarą;

4) geriamąjį vandenį maisto tvarkymo subjektas naudoja maistui tvarkyti.

2. Geriamasis vanduo – neparuoštas ar paruoštas vanduo, įskaitant šaltinio vandenį, skirtas gerti, virti, ruošti maistui ar naudoti kitoms buities reikmėms ir gyvenamosios, ir negyvenamosios paskirties pastatuose, neatsižvelgiant į jo kilmę ir į tai, ar jis tiekiamas iš skirstomojo tinklo, cisternos, buteliais ar kita tara, taip pat bet koks vanduo, maisto tvarkymo subjektų naudojamas žmonėms vartoti skirtiems maisto produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai.

3. Geriamojo vandens gavyba – vandens, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus arba kuris tinka tokiam vandeniui paruošti, surinkimas iš vandeningojo sluoksnio ar natūralaus šaltinio specialiais kaptažo įrenginiais.

4. Geriamojo vandens ruošimas – gamtinio vandens savybių gerinimas fizikiniais, cheminiais ir biologiniais metodais, kad jis atitiktų sveikatos apsaugos ministro nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus.

5. Geriamojo vandens saugos išlyga (toliau – išlyga) – nuo geriamojo vandens saugos reikalavimų nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią tiekėjams leidžiama ribotą laikotarpį tiekti geriamąjį vandenį, kurio vieno ar kelių rodiklių vertės viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytas geriamojo vandens cheminių rodiklių ribines vertes.

6. Geriamojo vandens stebėsena – teisės aktuose nustatyta tvarka atliekamas geriamojo vandens mėginių ėmimas, tyrimas, rodiklių verčių registravimas ir šių verčių atitikties sveikatos apsaugos ministro nustatytiems geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimams vertinimas.

7. Indikatorinis geriamojo vandens rodiklis (toliau – indikatorinis rodiklis) – su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai tiesiogiai nesiejamas, bet neparuošto vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją rodantis mikrobiologinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiriamas, siekiant nustatyti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų žmonių sveikatai ir imtis reikiamų priemonių.

8. Maisto verslas – kaip ši sąvoka apibrėžiama 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 3 straipsnio 2 punkte.

9. Papildomas geriamojo vandens rodiklis (toliau – papildomas rodiklis) – Europos Sąjungos geriamojo vandens saugą ir kokybę reguliuojančiuose teisės aktuose nenustatytas geriamojo vandens rodiklis, kurio pavadinimą ir ribinę vertę tvirtina sveikatos apsaugos ministras tais atvejais, kai oficialūs rizikos vertinimo duomenys rodo, kad to reikia Lietuvos Respublikos ar jos teritorijos dalies gyventojų sveikatai apsaugoti.

10. Pavojus žmonių sveikatai – biologinių, cheminių, fizinių arba radioaktyviųjų medžiagų buvimas geriamajame vandenyje arba kitas vandens būklės aspektas, galintis pakenkti žmonių sveikatai.

11. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.