27 straipsnis. Selekcininko teisių taikymas iš esmės išskirtoms ir kai kurioms kitoms veislėms

1. Šio Įstatymo 26 straipsnio nuostatos taip pat taikomos:

1) veislėms, iš esmės išskirtoms iš saugomos veislės, jeigu ši saugoma veislė pati nėra iš esmės išskirta veislė;

2) veislėms, kurios aiškiai nesiskiria nuo saugomos veislės pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas;

3) veislėms, kurių dauginamoji medžiaga gali būti dauginama tik naudojant saugomą veislę.

2. Veislė laikoma išskirta iš kitos, toliau vadinamos pirminės, veislės, kai:

1) ji iš esmės išskirta iš pirminės veislės arba iš kitos veislės, kuri pati yra iš esmės išskirta iš pirminės veislės, išsaugant pagrindines pirminės veislės savybes, nulemtas jos genotipo arba genotipų kombinacijos;

2) ji aiškiai skiriasi nuo pirminės veislės, bet atitinka pirminę veislę pagal pagrindinius požymius, nulemtus šios veislės genotipo ar genotipų kombinacijos, nors turi išimtinių skirtumų, atsiradusių išskiriant šią veislę.

3. Iš esmės išskirtos veislės gali būti gaunamos, pavyzdžiui, atrenkant natūralų arba indukuotą mutantą ar somatinį klonuotą variantą, darant pirminės veislės augalų atranką, grįžtamuosius kryžminimus arba taikant genų inžinerijos metodus.